Pasak pramonininkų, dėl darbuotojų trūkumo Lietuvoje kitąmet galime nesukurti daugiau nei pusės milijardo eurų BVP.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Filipinietis Noe į Lietuvą atvyko prieš pusantrų metų. Čia jis dirba metalo apdirbimo gamykloje, už atlyginimą išlaiko savo šeimą.
„Aš turiu žmoną ir berniuką su mergaite. Mano darbas ir alga padeda juos išlaikyti. Kai gaunu algą, siunčiu ją į Filipinus, kad galėčiau patenkinti jų kasdienius poreikius“, – pasakoja Noe.
Noe sako, kad Lietuva – Filipinams kultūriškai artima šalis, todėl integruotis jam nebuvo sunku.
„Religija praktiškai tokia pati, mes katalikai, kaip ir lietuviai. O ir kultūra panaši, mums tinka maistas, patinka lietuviški patiekalai“, – teigia filipinietis.
Lietuvoje trūksta darbuotojų
Nepaisant sėkmingų įdarbinimo pavyzdžių, gamyklos vadovas tikina, kad darbuotojų trūksta. Lietuviai Maišiagaloje arba nenori dirbti, arba neturi reikiamų kvalifikacijų.
„Visada pirmas mūsų pasiūlymas yra būtent Maišiagalos darbuotojams, tada Širvintų darbuotojams. Bet dabar jau tų žmonių mažėja. Norinčių dirbti, kad ir su mažesne kvalifikacija, kuriuos apmokytume, praktiškai nėra“, – teigia „LT Technologies“ vadovas Giedrius Nomeika.
Todėl dabar įmonėje darbuotojų trūksta ir reikia laukti kitų metų pradžios tam, kad galėtų atsivežti dar 4 filipiniečius.
„Šiuo metu esam atsirinkę 4 specialistus, jau praėję interviu, padarę atranką su agentūra Filipinuose ir laukiame keturiems, kada atsidarys galimybė pateikti prašymus“, – sako G. Nomeika.
Ragina mažinti kvotas
Šiuo metu Lietuvoje yra nustatyta beveik 25 tūkstančių darbo migracijos kvota. Reiškia, kad per metus verslai gali atsivežti tokį skaičių migrantų darbuotojų ir ne daugiau. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas siūlo kvotą sumažinti daugiau nei dvigubai – iki 11 tūkstančių.
„Verslas turėtų vertinti ne tik pigią darbo jėgą, bet jis turėtų vertinti ir galimybes, tokias kaip pasinaudoti tuo, kad pas mus Lietuvoje yra 150 tūkstančių bedarbių“, – teigia L. Kasčiūnas.
Verslo ir pramonės atstovai kategoriškai nesutinka: mieliau siūlytų kvotą didinti, o ne mažinti. Ir tikina, kad dėl darbuotojų trūkumo stipriai kenčia šalies ekonomika. Pagal ekonomistų numatomą scenarijų kitąmet BVP gali būti 550 milijonų eurų mažesnis, nei galėtų.
„Remiantis prielaidomis, jeigu niekas nesikeis ir, tarkim, jeigu mes visiškai apribotumėme tą kvotą, tai mes kalbame apie skaičių, kuris sudarys apie pusę milijardo neaugančio BVP ir apie 90 milijonų eurų nesurenkamų mokesčių“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Migrantai kelia mūsų BVP
Kita vertus, verslininkai pyksta ir dėl to, kad nėra jokios aiškios strategijos, o nuolatiniai pokyčiai neleidžia aiškiai planuoti ateities.
„Užsieniečių teisinės padėties įstatymas per paskutinius 3 metus keistas turbūt 17 kartų. Tai čia yra toks skaičius, kuris teisėkūroje normalioje valstybėje, teisėkūros sveikata, jeigu galima taip įvardinti, yra serganti“, – sako Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas.
Lietuvos banko duomenimis, 2019–2024 metais 45 proc. realiojo BVP prieaugio siejama su į Lietuvą atvykusiais migrantais.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
