Kalbininkai sako, kad šiame progresyviame amžiuje, šitaip lygybę išsireikalaujančios moterys – nebestebina. Tačiau kai kurie vyrai atšauna, kad moters pavardės nė už ką neimtų.
Plačiau – TV3 Žinių reportaže.
Vis daugiau vyrų renkasi ir žmonos pavardę
Prieš vestuves panašu, kad poras vis dažniau jaudina ne tik tradiciniai klausimai apie amžiną meilę, įsipareigojimus iki mirtis išskirs, bet ir lygybės paieškos.
Vilnietis Lukas dalijasi savo istorija, kaip jųdviejų su žmona, kurią tuomet dar tik ruošėsi vesti, pokalbis – virto derybomis, o derybos – abipusiu susitarimu. Nors lengva, anot vyro, nebuvo.
„Jis apie tam tikrą lygybę lyčių buvo. Nes, aš nebuvau susimąstęs, kokias moralines lomkes atneša pasikeitimas pavardės. Tai aš tą patyriau, sakiau, kad gal vis nenoriu, o ji tarsi įpareigota...“, – savo patirtimi, kodėl rinkosi ir žmonos pavardę, dalijosi vilnietis Lukas Kulikauskas-Maršantas.
Vilnietis pripažįsta, kad artimiesiems toks jaunavedžių sprendimas pasirodė keistas, bet esą draugų šitaip pasielgusių pora jau turėjo.
„Tai buvo savotiško šoko, nes buvo neaišku, ar taip galima, bet teisinių nesklandumų – nesusidūriau“, – TV3 Žinioms pasakojo Lukas Kulikauskas-Maršantas.
Sostinės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė sako, kad tradicija, kai moteris po santuokos pasirenka vyro pavardę, vis dar aiškiai vyrauja.
„Šiais metais jau sutuokėme virš 2200 porų. Didžiąja dalimi moterys vis dar renkasi sutuoktinio pavardę su galūne -ienė arba -ė. Bet taip pat turime apie 20 proc. atvejų, kai moteris po santuokos prisijungia prie savo pavardės sutuoktinio“, – teigė Civilinio metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė.
Vyriškos pavardės tradicija slopsta
O tokių kaip Lukas – vyrų, prisijungiančių žmonos pavardę – kol kas vos keliolika per metus. Visgi, galbūt tokie pasirinkimai tampa ženklu naujos, pamažu įsibėgėjančios mados, metančios iššūkį senajai vyriškos pavardės tradicijai?
„Ir turime 11 atvejų, kai sutuoktiniai apsikeičia pavardėmis – vienas prisijungia kito pavardę prie esamos pavardės“, – sakė Civilinio metrikacijos skyriaus vedėja.
Visgi sostinėje užfiksuota ir kiek neįprasta situacija, kai moteris po vestuvių liko prie savo mergautinės pavardės, o jos vyras pasirinko dvigubą.
„Šiais metais turėjome vieną atvejį, kai sutuoktinis pasirinko dvigubą pavardę, o moteris pasiliko savo pavardę“, – stebėjosi J. Kuzmienė.
Kalbintų vilniečių nuomonės išsiskiria priklausomai nuo lyties. Moterys į pavardžių pasirinkimą žiūri daug liberaliau.
„Nesąmonė, neįprasta mum. Gal jum jaunimui ir nieko“, – galvą kraipė kalbintas vilnietis.
„Man atrodo, kiekvieno teisė rinktis, man asmeniškai netrukdo ir, jei žmogus jaučia, kad nori tos pavardės – kodėl gi ne?“, – nieko blogo tame nemato kita kalbinta moteris.
Situaciją su pavardėmis analizavo ir kalbininkas Antanas Smetona.
„Lietuvoje tai, žinoma, neįprasta. Paprastai moteris ima vyro pavardę su priesaga ar be jos. Kartais pasilieka savo ar net turi abidvi. Griozdai išeina nepatogūs, bet jiems, matyt, gerai“, – pastebėjo A. Smetona.
Netipiniai atvejai glumina kalbininkus
Kalbininkas stebėdamas šią socialinę evoliuciją, šypsosi. Sako, kad toks moterų būdas išsaugoti savo pavardes, ir susilyginti su vyrais – kalbos taisyklėms neprieštarauja, mat pavardės yra pritaikomos pagal lytį. Pavyzdžiui vyras, imdamas pavardę iš žmonos Karalienės – tampa Karaliumi.
„Yra spaudoje minima pavardė – Linas Karalius Ezopas – anksčiau buvęs Mažeika. Tai galima sakyti, kad jis pasiėmė moterišką pavardę, nes jo žodžiais tai yra jo motinos pavardė, ar senelių, jei toliau eitume“, – pavyzdį prisiminė A. Smetona.
Visgi lingvistinių bėdų atsiranda daugiau tuomet, kai kalbame apie netipiškus atvejus.
„Bet yra viena neaiškybė ir labai didelė. Dabar, kaip jūs žinote, išplito moteriškos pavardės su -ė – Zvonkė, Bunkė ir t.t. Ir su -a. Pavyzdžiui – Ivanovas ir Ivanova. Klausimas: ar gali vyrai pasiimti tokias pavardes, nes gali būti vyras Lapė, Smetona. Tai ar gali būti vyras Ivanova?
A. Smetona sako, šiuos atvejus reikėtų išdiskutuoti ir nuspręsti kaip toliau elgtis.
Na, o prieš tai vyravo diskusijos dėlto, ar moterys galėtų iš vyro perimti pavardę nekeičiant galūnės, o paliekant ją originalią - vyrišką.
Lietuvių sistema to neleidžia, tad net tokių moterų kreipimaisi į teismą kol kas pasibaigia jiems nepalankiais sprendimais.
