Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
„Noriu supažindinti su Eigulių piliakalniu, Kauno galiūnu, kuris yra apleistas nepelnytai“, – sakė Šiaurinio Žaliakalnio bendruomenės vadovas Rytis Egidijus Jakūnas.
Miesto panoramą užstoja medžiai
Šiaurinio Žaliakalnio bendruomenės vadovas kviečia pasižvalgyti. Deja, Eigulių piliakalnis primena šabakštyną – priaugę gausybė krūmų ir medžių.
Nors į piliakalnį įrengti dveji laiptai, į pačią viršūnę jie neveda, tenka kopti tiesiog šlaitu. O viršutinėje aikštelėje žolės beveik iki liemens.
„Va čia prasišviečia Neries krantas... – Aha, neprasišviečia“, – juokėsi R. E. Jakūnas.
Nuo maždaug 30 metrų aukščio viršūnės turėtų atsiverti nuostabūs Kauno vaizdai – tekanti Neris, kitame krante Vilijampolė, Šilainiai, tolėliau Kauno senamiestis, bet prieš akis žalia siena.
Mat įspūdingą panoramą užstoja medžių laja. Jie čia suaugo pastaraisiais dešimtmečiais, nes dar tarpukariu ir sovietmečiu ten buvo matyti pavieniai krūmokšniai. Tad Šiaurinio Žaliakalnio bendruomenė baksnoja Kauno valdžiai, kad ši labai apleidusi unikalią vietovę.
„Jeigu šiek tiek pašalinti augmeniją, kuri yra savaime sužėlusi, padaryti suoliukus žmonėms pailsėti, puiki regykla atsiveria, Kauno Birutės kalnas būtų traukos centras ir būtų visiems į naudą, galėtų būti renginiai organizuojami“, – aiškino R. E. Jakūnas.
Bendruomenė dalijasi ir vaizdais, kaip prieš devynerius metus, tąkart nušienautoje piliakalnio viršukalnėje, kauniečiai smagiai šėlsta per Mindaugines.
Kauno valdžia dėl piliakalnio nepriežiūros kritiką priima ir žada pokyčius
„Šiame pasiūlyme racionalu, kad siūloma atverti panoramas, padaryti kirtimus kraštovaizdžio formavimo, ir turiu užbėgdamas už akių pasakyt, kad miestas tam ruošiasi, dar šiais metais planuojami tokie darbai atlikti“, – sakė kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
O gyventojai siūlo dar daugiau – Eigulių piliakalnį paversti mažaisiais Tatrais ir visaip vilioti turistus.
„Tarkim, medžių lajų tiltą padaryt, kurio sąmatinė vertė būtų nuo 0,5 iki 1,5 milijono, tai Kaunui nesudarytų didelių išlaidų, bet atsirastų didžiulis traukos taškas“, – siūlė R. E. Jakūnas.
Iškelia ir itin ambicingą idėją – atstatyti kadaise ant šio piliakalnio stūksojusią pilį.
„Kažkokiu būdu atstatyti pilį, kad būtų traukos centras ir įtvirtintų tą vietovę“, – pridūrė R. E. Jakūnas.
Istorikai ir valdininkai nepritaria pilies idėjai
Tačiau tokią idėją ir valdininkai, ir Kauno miesto muziejaus istorikai vertina skeptiškai. Nors istoriniai šaltiniai mini čia stovėjusią pilį, kaip ji atrodė, nežinia.
„Buvo užuomina apie 1379 metus, po to kovos prie šios pilies 1382 metais. Mes nežinome, kaip atrodė tos pilys, neturime šaltinių, piešinių, aprašymų ir taip rekonstruoti pilį – tai fantazijos reikalas“, – pasakojo Kauno miesto muziejaus istorikas Jonas Vaičenonis.
„Restauracija baigiasi ten, kur baigiasi žinios, neturėtumėme fantazuoti, kurti disneilendų, neklaidinti visuomenės“, – tikino S. Rimas.
O gyventojai tikina, nereikia pilies iš rąstų, galima sukurti aliuziją – ir pasitelkę dirbinį intelektą pristato vieną iš sumanymų.
„Gintarinės stiklo pilies vizija, kai būtų autostradinio stiklo padaryti segmentai, aptvaras, kuris iš išorės – iš Šilainių ir Vilijampolės atrodytų kaip pilis, o iš vidaus atrodytų kaip graži panorama ir leistų grožėtis saulėlydžiais“, – aiškino R. E. Jakūnas.
Bet valdininkai abejoja, ar toks projektas pasiteisintų.
„Tokio statinio statymas būtų neįmanomas, įvertinus teisės aktus, susiklosčiusią paveldosaugos praktiką, tas daiktas galų gale būtų nepraktiškas, siūloma statyt iš stiklo – tai būtų didžiulis šiltnamis“, – teigė S. Rimas.
O istorikai siūlo geriau investuoti į archeologinius tyrimus, kurie gali ir nustebinti.
„Galbūt reiktų bent vieną Kauno ribose esantį piliakalnį išsamiai ištirti, bet tam reikalingos lėšos“, – sakė J. Vaičenonis.
Kauno miesto teritorijoje yra 8 piliakalniai.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
