Ką tai reiškia Lietuvos saugumui ir kada tai įvyks, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoju Laurynu Kasčiūnu.
Nuspręsta, kad oro policijos misiją pakeis oro gynybos misija. Kuo tai mums pakeis situaciją?
Šį tikslą buvome išsikėlę prieš kelerius metus ir džiugu, kad jį pavyko pasiekti. Esminis skirtumas yra misijos pobūdis. Oro policijos misija skirta patruliuoti, stebėti ir lydėti orlaivius. Tuo tarpu oro gynybos misija yra skirta valstybės ir viso mūsų regiono oro gynybai. Tai reiškia, kad keisis naikintuvų parengtis, treniruočių pobūdis ir pratybų tipas.
Taip pat ši misija bus pavesta NATO pajėgų Europoje vadui, kuris planuoja visą aplink mus reikalingą gynybos pajėgumą. Kitaip tariant, atsiranda visiškai kitas planavimo lygmuo. Trumpai tariant, jeigu prasidėjus karui oro policijos misija išskristų, tai oro gynybos misija liktų mūsų ginti.
Kokioje situacijoje oro gynybos misijos naikintuvai galėtų panaudoti jėgą? Kokius taikinius jie galėtų atakuoti?
Bet kuriuo atveju galioja aiški sprendimų priėmimo grandinė. Jeigu būtų paskelbta karo padėtis ir įsigaliotų NATO penktasis straipsnis, veiktų visi įprasti NATO algoritmai. Tačiau tam tikrose situacijose sprendimai gali būti priimami ir anksčiau. Pavyzdžiui, jeigu į Lietuvos, Latvijos ar Estijos oro erdvę įskristų dronas, net ir oro policijos misija jau turėjo mandatą priimti sprendimą jį neutralizuoti. Oro gynybos misija šią galimybę taip pat turės, tačiau jos pajėgumai ir įgaliojimai panaudoti jėgą bus platesni.
Pasakė, ar gausime daugiau naikintuvų ir oro gynybos sistemų
Ar dėl šios misijos Lietuvoje padaugės naikintuvų?
Kol kas nėra informacijos, kad artimiausiu metu naikintuvų Lietuvoje ar apskritai Baltijos šalyse daugėtų. Reikia prisiminti, kad oro policijos misija ir iki šiol buvo vykdoma tiek iš Šiaulių, tiek iš bazės Estijoje. Naikintuvai kildavo iš abiejų vietų.
Taip pat svarbu suprasti, kad NATO naikintuvui atskristi į Lietuvą iš kitos sąjungininkų šalies užtrunka labai trumpai. NATO naikintuvų pajėgumų netrūksta. Ilgesnėje perspektyvoje, modernizavus Šiaulių karinį oro uostą, būtų galima priimti daugiau modernesnių naikintuvų, pavyzdžiui, F-35. Tam reikalinga modernizacija. Tačiau artimiausiu metu naikintuvų skaičiaus didėjimas Lietuvoje neplanuojamas. Esant poreikiui, jie gali labai greitai atvykti iš Lenkijos, Skandinavijos ar kitų NATO valstybių.
Taip pat girdime, kad pasikeitus misijai Lietuvoje galėtų padaugėti oro gynybos sistemų – „Patriot“, NASAMS ir kitų. Ar tai realu?
Ilgainiui jų tikrai daugės, tačiau trumpuoju laikotarpiu reikia suprasti vieną dalyką – tokių sistemų Europoje tiesiog trūksta. Mūsų keturių rankų pirštų yra daugiau nei tolimojo nuotolio priešraketinių oro gynybos sistemų Europoje, kalbu apie „Patriot“ ir SAMP/T sistemas – jų yra labai nedaug. Vidutinio nuotolio NASAMS sistemų yra daugiau, tačiau didžiulis jų poreikis šiuo metu yra Ukrainoje.
Kol Rusija naudoja balistines raketas, Ukrainai šių sistemų reikia labiausiai. Todėl apie mūsų poreikius kalbėti sudėtinga. Pagrindinis klausimas šiandien yra gamyba. Dauguma antibalistinių sistemų yra amerikietiškos, todėl Europai reikia didinti savo gynybos pramonės pajėgumus.
Kitaip tariant, artimiausiu metu labai didelių pokyčių Lietuvoje tikėtis nereikėtų?
Kol kas reikėtų vertinti realistiškai – artimiausiu metu nesitikėkime.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Galima tik spėlioti, kokiais metodais „Ignitis“ akcijų privatizavimas buvo prasuktas per rekordiškai trumpus 6 mėnesius, pasinaudojant karantino ir rinkimų suirute bei išleidžiant beveik 900 tūkst. eurų konsultantams.
Surinkti 450 mln. eurų yra niekinė suma įmonės milijardinių skolų fone, o tai įrodo, kad tikrieji privatizacijos tikslai buvo nuslėpti. Tai štai kam reikėjo jau minėto įslaptinimo!
Kyla pagrįstų įtarimų, kad visuomenė yra apgaudinėjama. Valstybinė energetikos įmonė turi dirbti žmonėms ir verslui, užtikrindama mažas kainas. Bet ši strateginė bendrovė vis dar priklauso valstybei?
