Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kaip prieš pusę tūkstančio metų, taip ir šiandien – Lietuvos kariai žengia pro sostinėje esančius miesto vartus – dabar žinomus kaip Aušros vartai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Šiukšles siunti ir dar mokamai“: gyventojus įspėja dėl naujo mokesčio už siunčiamas prekes

Robertas Kaunas įvardijo vieną pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų

Ministro pažadas: jei bus poreikis, „Brussels Airlines“ Lietuvos pirmininkavimo ES metu skraidins dažniau

+6

1514 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos kariuomenė pasiekė vieną žymiausių ir skambiausių pergalių – sumušė Maskvos kariuomenę.

„Rusų pajėgos užėmė svarbų Lietuvos pasienio miestą Smolenską ir tai atvėrė kelią į teritorijos gilumą. Tai Oršos mūšyje Lietuvos kariuomenė, padedama lenkų sąjungininkų, sugebėjo sutriuškinti didžiulę Maskvos kariuomenę su mažesnėmis pajėgomis“, – pasakoja istorikas Karolis Zikaras.

Oršos miestas nuo Vilniaus nutolęs apie pusketvirto šimto kilometrų, jis dabar yra Baltarusijos teritorijoje. Tačiau prieš 500 metų jis priklausė Lietuvai, o būtent jo apylinkėse lietuviams sumušus rusus, buvo užkirstas kelias maskvėnų judėjimui Vilniaus link. Mūšis laimėtas tuomečio Lietuvos kariuomenės vado, didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio dėka.

„Jis panaudojo daugybę novatoriškų karybos metodų, tokių kaip artilerijos pasala, kombinuotas persikėlimas per didžiulę vandens kliūtį, t. y. Dniepro upę, ir iš esmės jis sugebėjo įvilioti apgaulingu atsitraukimu pagrindines pajėgas į vietą, kur buvo paruošta artilerijos pasala“, – sako K. Zikaras.

Istorinis mūšis

Prieš daugiau nei 500 metų, nugalėję maskvėnus, karių triumfo eiseną stebėjo visi miestiečiai, užsienio diplomatai. Eisenoje buvo demonstruojami ir karo grobiai – auksas, įvairūs ginklai, taip pat ir pergalėje iškovotos vėliavos. Jos buvo nešamos į Katedrą, tačiau, deja, šių laikų nesulaukė, neišgyveno.

Įdomu ir tai, kad eisenoje vilniečiai galėjo matyti ir į nelaisvę paimtus rusus.

„Buvo vežami belaisviai narvuose, kad miesto gyventojai galėtų susipažinti, prieš ką čia buvo pasiekta pergalė. Lietuva tuo metu siuntė žinią į Vakarų Europą, kad iš esmės ginama yra krikščioniška civilizacija nuo rytų barbarų, tai nemažai tų belaisvių buvo nusiųsta susipažinimui į įvairius Europos miestus“, – pasakoja istorikas.

Senovės šaltiniuose pažymima, kad lietuviai pergalę pasiekė po to, kai stiprų smūgį gavę rusai iš mūšio lauko pradėjo bėgti, nors jų buvo gerokai daugiau. Lietuvių buvo virš 20 tūkstančių, tuo tarpu vieni šaltiniai teigia, kad maskvėnų buvo apie 40 tūkstančių, kiti – kad net 80 tūkstančių karių.

Ši lietuvių pergalė nulėmė ne tik sustojusį rusų žygį į Lietuvos gilumą. Žinia apie lietuvių pergalę plačiai nuskambėjo ir per visą Europą. Šventosios Romos imperija nustojo remti Maskvą, o vakariečiai pamatė, kad rusai – agresyvūs ir keliantys grėsmę.

Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.