Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokiniai stovyklauja, tačiau, davus komandą, pradeda žygiuoti ne į kokį smagų vasaros nuotykį ar žygį. Jie keliauja į priedangą. Tačiau realios grėsmės išties nėra.
„Tai yra labai svarbu, kad būtent ir vasaros metu, kada vaikai yra saugioje aplinkoje su savo naujaisiais draugais, jie gali išbandyti būtent vieną iš pratybų elementų, kaip susitelkti, kaip ieškoti priedangos, o galbūt net ir padėti savo šalia esančiam draugui“, – pasakoja kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis.
Pasak licėjaus direktoriaus, ekstremaliųjų situacijų pratybas, civilinės saugos mokymus į savo programas galėtų įterpti ir kitos stovyklos.
„Labai tikiuosi, kad šių žinių niekada neprireiks, tačiau jas turėti būtina“, – sako „Vasara Užuguostyje“ stovyklos organizatorė Jolita Mažeikienė.
O vienoje Estijos Tartu miesto, esančio apie 45 kilometrus nuo Rusijos sienos, mokykloje vaikinas ant langų klijuoja apsaugines plėveles, kad galėtų apsaugoti mokinius nuo stiklo šukių ar drono nuolaužų.
„Mums kilo mintis užklijuoti išorinius stiklus ir langus specialia plėvele, kad, jei 100 metrų spinduliu įvyktų sprogimas, sudužę stiklai nepadarytų jokios žalos žmonėms, besislepiantiems už lango“, – pasakoja Tartu miesto mero pavaduotojas Martinas Bekas.
Stiklo šukės, pasak ukrainiečių, yra viena pagrindinių problemų įvykus sprogimui. O ir į Estijos oro erdvę šiemet jau atklydo mažiausiai 5 dronai.
„Mes nežinojome, ką daryti, nes nebuvome pasiruošę. Tiesą sakant, patys buvome gana išsigandę, bet, kaip jau anksčiau kalbėjomės su mokytojais, kai nutinka tokios situacijos, turime išlikti ramūs, kad parodytume vaikams, jog žinome, kas bus toliau. Bet mes patys nežinojome, kas bus toliau“, – sako mokyklos direktorė Karina Lukk.
Apsaugo mokyklų ir darželių langus
Tačiau dabar mokykla yra parengusi atitinkamas priemones. Iš anksto suplanuotus evakuacijos maršrutus į saugias vietas, kuriose yra atsargų, reikalingų ilgesniam laikui, kol reikės slėptis.
„Tose patalpose netgi jau turime spinteles, kuriose yra tam tikrų pirmosios pagalbos reikmenų, tualetinio popieriaus, pirštinių ir visko, ko gali prireikti per dvi, tris ar keturias valandas, kol ten sėdėsime“, – sako K. Lukk.
Tartu mieste valdžia planuoja plėvele apdengti 30 mokyklų ir beveik 40 darželių langus. Tai guodžia ir ramina vieno iš mokinių mamą.
„Šiandieniniame pasaulyje labai svarbu užtikrinti tam tikrą apsaugą, ir manau, kad geriau, kai vaikas ar vaikai yra pasirengę dronų keliamai grėsmei. Ir manau, kad daug geriau, kad jie tai žino“, – teigia mama Airina Treiman-Kiveste.
Situacija Lietuvos mokyklose
O kiek mamų ir tėčių Lietuvoje gali būti ramūs dėl savo vaikų, kol jie yra mokykloje oro pavojaus metu? Gegužės pabaigoje į Lietuvą įskridus dronui ir liepus Rytų regiono gyventojams ieškoti artimiausios priedangos, tai apnuogino dalies Lietuvos mokyklų nepasirengimą tokioms situacijoms.
„Kiek aš kalbuosi su kitais kolegomis iš kitų Lietuvos miestų mokyklų, tai iš tikrųjų aš dėkinga mūsų savivaldybei, kad taip padaryta, nes kitur išvis nieko nedaryta. Ir kaip ten sako, skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas“, – teigia Lietuvos progimnazijų asociacijos pirmininkė Natalija Kaunickienė.
Tad situacija kai kuriose mokyklose ir dabar esą nepasikeitusi ir jų vadovai dėl to nerimauja. Prieš porą metų, anot N. Kaunickienės, Šiaulių savivaldybė liepė susižiūrėti civilinės saugos klausimus, tad jos vadovaujama mokykla susitvarkė cokoliniame aukšte, kuris tarnautų kaip priedanga, esančias šviesduobes.
Daugelis mokyklų yra savivaldybių pavaldume, tačiau N. Kaunickienė pastebi, kad dažnu atveju tai pačių mokyklų vadovų reikalas, tad norėtųsi nors savivaldybės civilinio saugos specialisto patarimo, o ne su ūkvedžiu galvoti, kokiu būdu apsaugoti vaikus.
„Nėra, kas už tai prisiimtų, kad vadovams reikia pakonsultuoti, padėti, patarti profesionaliai, o ne kaip mums patiems iš savo gyvenimiškos patirties atrodo“, – sako progimnazijų asociacijos pirmininkė.
O kad dalis mokyklų ir už jas atsakingos savivaldybės vasarą dėl civilinės saugos ypatingai nesuka galvos, antrina ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
„Kiek žinome, dabar kažkokių specialių priemonių pasirengimo, kol dar yra vasaros sezonas ir atostogos, mes tokios informacijos neturime, kad vyktų“, – sako civilinės saugos specialistas Mindaugas Valaitis.
Situaciją dėl mokyklų pasirengimo TV3 Žinioms sutiko pakomentuoti tik Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Švietimo, sporto ir mokslo bei Vidaus reikalų ministerijos atsakomybę dėl mokyklų saugos numetė viena kitai, o Vilniaus miesto savivaldybė pašnekovo išvis nerado, mat valdininkai atostogauja.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
