Švietimo sistemos paradoksai: mokiniai Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje gauna užduotį apie istorinius įvykius informacijos pasiteirauti dirbtinio intelekto, o ant suolų – vadovėliai iš tų laikų, kai dar retas namie turėjo interneto prieigą.
„Senus labai vadovėlius, iš kurių dar mūsų abiturientų tėčiai ir mamos [mokėsi], naudojame. Fotografuoju kažkokią medžiagą“, – pripažino istorijos mokytoja Laima Maminskienė.
Perrašinėja ranka
Mokytojai fotografuoja, o dvyliktokai informaciją perrašinėja ranka – tokios problemos kyla, nes visoje Lietuvoje mokyklose trūksta naujų vadovėlių.
„Šiuo metu istorijos vadovėlių jokių neturim, yra tik atsiųstas ir įkeltas „Baltų lankų“ vadovėlis internetinėj parduotuvėj. Ten 60 puslapių. Gali nemokamai pažiūrėti, tai iš jų žiūrim. O daugiau – naudojam senus vadovėlius, tai tiesiog iš jų persirašom ranka“, – kalbėjo dvyliktokė Mija.
„Dvyliktokai sakė, kad jie net mokosi iš vienuoliktokų vadovėlių ir jų labai trūksta“, – pridėjo mokyklos mokinių prezidentas Rytis Miškinis.
„Daugiausia jų, aišku, trūksta dvyliktokams ir tai yra iššūkis, kadangi šie vaikai laikys brandos egzaminus pagal atnaujintas programas“, – pabrėžė gimnazijos direktorė Ina Bajarauskaitė.
Pasak direktorės, rankioti medžiagą iš senų vadovėlių, kopijuoti, fotografuoti reiškia papildomą krūvį pedagogams, kurio ir šiaip netrūksta.
„Sugaišta daug daugiau laiko ir laiko sąnaudos yra labai brangios. Tiek, kiek yra numatyta pasiruošti pamokoms, tikrai jo trūksta, mokytojai iš kelių šaltinių renka medžiagą, žiūri medžiagą iš senų vadovėlių“, – pridūrė I. Bajarauskaitė.
Šiemet leidyklos išleido 64 naujus vadovėlius, pernai – 58, dar liko 6. Tačiau mažai tai guodžia dvyliktokus, kuriems egzaminai ant nosies, o dalis vadovėlių, neabejotina, dienos šviesą išvys tik kitąmet.
„Norint, kad per 2 metus viskas atsinaujintų, reikia, kad finansavimas būtų ne mažesnis nei 2023–2024 metais. Jeigu toks finansavimas nebus išlaikytas, mokyklos turės dirbti iš senų vadovėlių iki kokių 2029 metų“, – tikino „Šviesos“ leidyklos vadovas Edgaras Jasalinis.
Atnaujinimui reikėtų 100 milijonų
Kiek didės finansavimas, bus aišku, kai Seimas priims kitų metų biudžetą. Tačiau „Šviesos“ leidyklos vadovas pabrėžė, kad ministerija užsimojo neįmanomą dalyką – visų klasių vadovėlius atnaujinti iškart ir tam skirti dvejus metus, o ne trejus–ketverius, kaip įprasta.
„Pas mus buvo nuspręsta pakeisti viską vienu metu, tai natūralu, kad ir išleisti vadovėlius, ir tais vadovėliais aprūpinti mokyklas yra didelis iššūkis“, – dėstė E. Jasalinis.
„Programų atnaujinimą mes paveldėjome dar iš anos kadencijos, aišku, judėjome šia kryptimi dėl įsipareigojimų. Pasaulis juda į priekį, kai kurie dalykai turi atsirasti, nauji dėmenys ar tai dėl skaitmeninių dalykų“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Pasižiūrėjau į savo vaikų vadovėlius matematikos – dar litais skaičiuojama uždaviniuose. Yra absoliuti politinė bevaldystė ir neveiklumas“, – piktinosi socialdemokratas Gintautas Paluckas.
O pasitaiko, kai vadovėlių yra, bet mokykloms trūksta lėšų, tad tėvai, tie, kurie išgali, juos perka savais pinigais. Mokinio krepšelyje vadovėliams skirti 26 eurai – tai maždaug pusantro vadovėlio kaina.
„Nėra normalu, kai tėvai perka iš savo lėšų, o švietimo pinigais, kurie skirti viešajai paslaugai suteikti Lietuvos gyventojams, tuo pat metu subsidijuojame privačias mokyklas“, – teigė „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Ką reiškia – šviečiasi, kopijuoja, pernaudoja, naudoja po vieną ant stalo. Mano supratimu, nėra nei tvaru, nei oru“, – rėžė E. Jasalinis.
„Programos dalis, kurios yra atnaujintos, 90 proc. dengia esami, jau išleisti vadovėliai. Tikrai nepasikeičia nei fizikos dėsniai, nei kiti dalykai, galbūt persigrupuoja iš klasės į klasę. Nenoriu bėgti nuo atsakomybės ar problemos, kad ji yra, bet ji nėra tokios apimties, kad stotų procesas“, – pabrėžė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Leidyklos vadovas skaičiavo, kad, norint atnaujinti visus vadovėlius visoms klasėms, iš biudžeto reikėtų 100 mln. eurų. Pernai ir šiemet ministerija skyrė arti 50 mln. – perpus mažiau.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
