Tačiau, nepaisant Donaldo Trumpo pozityvaus ir viešo atsakymo, reikalai Pentagone nė kiek nepajudėjo. Bet net ir rotacinės pajėgos erzina Kremlių bei Aliaksandrą Lukašenką. Minsko diktatorius toliau kartoja, kad neva vakarai ruošiasi pulti rusus ir baltarusius.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Į Lietuvą atvyko JAV kariai
Donaldo Trumpo pirmosios kadencijos metu, 2019-aisiais, amerikiečiai nusprendė, kad mūsų šalyje bus rotacinis, sunkusis JAV karių batalionas. Tai buvo rimtas pokytis, o atvykstančią karinę amerikiečių techniką kai kurie Lietuviai sutiko su padėka.
O kai šiemet nutrūko karių rotacija, kilo nerimas, ar neliksime be Amerikos karių apsaugos. Bet mūsų valdžia ramino, kad rotacija tęsiasi, o vakar atvyko ir pirmieji kariai.
„Vakar rotacija prasidėjo, atvyko iki 100 pirmųjų karių. Tokių atvykimų dar suplanuota 10–12, kitą savaitę jie toliau tęsis, ir maždaug iki lapkričio vidurio pilna apimtimi 2 batalionai bus jau Lietuvoje“, – tikina krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Iš viso į Pabradę sugrįš apie tūkstantis Amerikos karių, vienas batalionas sunkusis, su tankais „Abrams“, kitas inžinerinis.
„Tai turbūt vienas iš svarbiausių klausimų, užtikrinant mūsų gynybos ir atgrasymo kolektyvines pastangas. Iš tiesų, artimiausiu metu turėsime visą kontingentą amerikiečių, jie atvyksta“, – sako prezidento patarėjas Deividas Matulionis.
„Rusija bijo JAV, o NATO esminis principas yra atgrasymas. Vadinasi, kuo daugiau amerikiečių yra NATO rytiniame sparne, kuo daugiau jų yra Lietuvoje, tuo saugesnis yra visas regionas. Ir neabejotina, kad Maskva tą ne tik pastebi, bet ir nesidžiaugia“, – aiškina geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Ar Lietuvoje atsiras nuolatinė JAV karių bazė?
Atvykstantys amerikiečių kariai Lietuvoje bus iki kitų metų vidurio. Teoriškai tuomet juos turėtų pakeisti kita rotacija, bet Lietuva, sekdama Lenkijos pavyzdžiu, tikisi iš Vašingtono nuolatinės Amerikos karių bazės.
„Tikimės, kad pakankamai argumentų pateikėme, pavyzdžių, galų gale, pateikėme, kad Lietuva gali suteikti pačias geriausias sąlygas“, – tikisi užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Ir nors D. Trumpas apie tokią idėją atsiliepė pozityviai, ledai nepajudėjo.
„Kol kas reikalai šiuo klausimu nepajudėjo. Bet Krašto apsaugos ministerija tikrai turėtų apie tai pradėti kalbėtis su Pentagonu“, – sako G. Nausėdos patarėjas D. Matulionis.
TV3 žiniomis, Krašto apsaugos ministerija dar tik ruošia savo pasiūlymą ir pristatymą, kuriuo tikisi sužavėti Pentagono planuotojus.
„Reikia kelti maksimalius tikslus, suprantant, kad turbūt šiandien jie neatrodo kaip patys realistiškiausi“, – skatina Linas Kojala.
Kalbos apie JAV karių bazę Lietuvoje siutina Kremlių ir Lukašenką
Bet vien kalbos apie tai nepatinka tiek Kremliui, tiek ir pašonėje esančiam Lukašenkai.
„Europos šalys, tarp jų ir mūsų kaimynės, štai ir atsakymas, kodėl šiandien susirinkome, ėmėsi precedento neturinčio karinių išlaidų didinimo. Jos nuolat didina karinių pratybų mastą ir skaičių. Mes tai matome“, – sako neteisėtas Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka.
A. Lukašenka aiškina, kad neva vakarai planuoja pulti rusus ir baltarusius, todėl esą Baltarusijos kariams ir reikia ruoštis karui.
„Jeigu agresija ir įvyks, ji gali būti tik iš jų pusės, iš mūsų pusės jos nebus“, – tikina A. Lukašenka.
„Baikit, čia A. Lukašenkos tie teiginiai, mes jų matėme pačių įvairiausių, tai vienas iš tos serijos“, – ramina prezidento patarėjas D. Matulionis.
Bet štai vakar Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba išplatino dar vieną pranešimą apie Rusijos ketinimus Europoje. Ir vėl sako, kad Kremlius neatsisako planų kariauti su NATO.
„Būtų klaida manyti, kad Rusija atsisakė tiesioginės karinės konfrontacijos su Europa perspektyvos. Priešingai, Maskva tai laiko vienu iš karinių konfliktų scenarijų iki 2045 metų. Šeši iš jų vienu metu siejami su Šiaurės Europa. Taip pat aktyviai kuriami scenarijai, susiję su Lenkija ir Baltijos šalimis.“
„Nekreipti dėmesio į ukrainiečių žvalgybinę informaciją, taip pat negalima, bet ji turi būti išanalizuota ir palyginta su mūsų turimais duomenimis. — Netirština kartais spalvų ukrainiečiai? — Matyti, būna visko, nes čia irgi tam tikri, ne tik žvalgybinė informacija, bet yra ir tam tikri siekiai. Kurie galėtų būti užmaskuoti, kaip žvalgybinė informacija“, – sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.
O mūsų žvalgyba ramina, kad plataus masto puolimo šiuo metu tikimybė yra maža. Bet atskirai išskiria hibridines grėsmes, o po įvykių Latvijos pasienyje, perspėjo ir dėl tokių išpuolių tikimybės prie mūsų sienos.
„Turbūt nelabai daug ką galiu atskleisti, nes daug punktų, kuriuose yra S raidelė, reiškia slaptai. Bet tai daugiau apie potencialiai galimus neramumus mūsų pasienyje ir panašiai“, – sako R. Sinkevičius.
Kaip tik šiandien Vidaus reikalų ministras pranešė, kad prašo pratęsti karių pagalbą pasieniečiams, saugant sieną su Kaliningradu. Kariai pasienyje turėtų būti iki lapkričio.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
