Spyglius nuo artimųjų kapų prieš Vėlines maišiagalietė Marija šluoja kone kas antrą dieną. Byra jie nuo čia pat augančios, ne vieną dešimtį metų menančios pušies. Vieną medį, kaip sako moteris, pavyko išsiprašyti, kad nupjautų, bet liko dar visa alėja. Tiesa, Marija aiškina, esą spygliai būtų pusė bėdos. Kur kas didesnis galvos skausmas – pušų šaknys.
„Šitie medžiai trukdo, šaknys plyteles kelia. Norime dabar plokšte uždėti, bet vėlgi šaknys lenda. Užpylėme akmenukais, bet šaknys vis tiek lenda. Dabar jos lygiai nupjautos… Tai gali užvirsti ir ant paminklo, visur“, – sako Marija Rynkevič.
Moteriai antrina ir kiti kapus tvarkantys žmonės.
„Tie medžiai, kurie yra šalia takelio, ar kokį paminklą verčia, abejoju, kad tas medis reikalingas kapinėse“, – teigia Aldona Bartaševičienė.
Maišiagalos laikinasis seniūnas rodo – žmonių skundai ne iš piršto laužti.
„Norėjom užasfaltuoti takelį – šaknys ardo asfaltą. Ir tokia situacija… jie negali, nes šaknys. Mes negalim išpjauti, nes neturime leidimo.“
Tiesa, trukdo medis ar ne, ne visų norams pritariama jį pjauti.
Kapus lankantys žmonės seniūno pavaduotojo taip pat prašo nupjauti medį. Esą jis pridaro labai daug rūpesčių, tačiau pavaduotojas atkerta – šis medis tikrai pjaunamas nebus.
„Jis įrašytas, jis toks saugotinas medis. Saugotinas. Jeigu kels pavojų, tai taip. Jau čia žmonės prašo, nes turi problemų. Sutvarko, o žiemai uždengia juodą plėvelę. Nes sako: mes pavargom jau nuo to tvarkymo“, – pasakoja seniūnas.
Aplinkos ministerija vardija, kuriais atvejais medžiai negali būti liečiami.
„Medžiai, kurie didesni nei dvylikos centimetrų skersmens, miestų ir miestelių teritorijose yra priskiriami saugotiniems“, – kalbėjo ministerijos atstovė Orinta Kazėnienė.
Kaip sako laikinasis seniūnas, ne tik saugotiniems, bet ir visiems kitiems medžiams pjauti reikia savivaldybės leidimo. Speciali komisija įvertina, ar medis tikrai trukdo.
„Yra kai kurie pavojingi. Prieš keletą metų buvo labai didelė audra. Iš tos pusės, kai atėjo, išlaužė labai daug medžių. Šakos kabojo tiesiog ant galvų. Reikėjo apgadintus medžius pašalinti“, – sako laikinasis seniūnas Andžej Adomaitis.
Vilniaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas paaiškina, kad dėl vietos stokos laidoti žmonės esą patys prisideda prie trumpesnio medžių gyvenimo, – kasdami duobę pažeidžia šaknis.
„Vienoje kapavietėje laidojamos kelios kartos. Ir kai laidojama, niekas nežiūri, kad šalia auga medis. Pakertamos medžio gyvybingos funkcijos, pakertamos šaknys. Ir medis tampa pavojingas ne tik kapinių statiniams, bet ir lankytojams“, – teigia Gediminas Janavičius.
Taigi per metus vien šiose kapinėse nupjaunama apie septynis medžius, vieno kaina – 300 eurų. Reikalavimų nupjauti medžius dvigubai daugiau. Įtikti, kaip sako laikinasis Maišiagalos seniūnijos vadovas, visiems sunku. Vieni žmonės skundžiasi, kad medžiai trukdo, ir reikalauja juos išpjauti, kiti gi priešingai – piktinasi, kad kapinės be medžių atrodo it apnuogintos.
Pastarosios nuomonės laikosi ir etnologas Libertas Klimka, pastebėjęs, kad ne tik čia, bet ir daugumoje Lietuvos senųjų kapinaičių nebelieka senosios kultūros pėdsakų.
„Mitiškai galvojant, buvo manoma, kad medžiu siela iš šios žemės pakyla į dausas, ir kartu su paukščiais išskrenda į amžinosios vasaros šalį. Lietuvis neįsivaizduodavo kapinių be medžių. Medžiai būdavo saugomi, puoselėjami. Tarsi mitinė giraitė, šventoji giraitė būdavo. Dabar plynam lauke atrodo tie kapai, kažką panašaus tik Azijoje matydavau, stepėse tokias kapines“, – sako etnologas L. Klimka.
Pjaudami medžius, pasak profesoriaus, esą naikiname kultūrinį kraštovaizdį. Aplinkos ministerija tikina kontroliuojanti, kad to nebūtų, ir sako visai be medžių jokios šalies kapinės neliks.
