Naujausioje Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) analizėje aptariami šeši svarbūs sektoriai: baldų, informacinių technologijų, maisto, medicinos, statybos ir transporto. VPT duomenys rodo, kad mažiausia konkurencija šiuo metu vyrauja informacinių technologijų (IT) ir transporto viešuosiuose pirkimuose, o maisto sektoriuje ji taip pat yra mažesnė nei bendras viešųjų pirkimų vidurkis. Todėl verta išsamiau apžvelgti šiuos sektorius ir įvertinti, kur naujiems tiekėjams atsiveria didžiausios galimybės.
Mažiausiai pasiūlymų sulaukia IT pirkimai
Iš šešių VPT analizuotų sektorių labiausiai išsiskiria IT sritis. 2025 metais joje sudaryta 913 sutarčių (be mažos vertės pirkimų), kurių bendra vertė siekė 309,4 mln. eurų, o vidutinė vienos sutarties vertė – apie 338,9 tūkst. eurų. Būtent čia 2025 metais vieno tiekėjo pirkimai sudarė 52,9 proc., nors bendras visų analizuotų viešųjų pirkimų rodiklis siekė 20,4 proc. Vienam IT pirkimui vidutiniškai buvo pateikiami du pasiūlymai, kai bendras vidurkis siekė 3,3.
Iš pirmo žvilgsnio tokie skaičiai gali atrodyti kaip itin palanki galimybė kiekvienai IT įmonei. Vis dėlto mažą konkurenciją dažnai lemia ne vien tiekėjų pasyvumas. Dalis pirkimų susiję su jau naudojamų sistemų priežiūra, plėtra ar atnaujinimu, todėl juos įgyvendinti gali tik ankstesni kūrėjai arba įmonės, turinčios konkrečių technologinių kompetencijų. Tiekėjų ratą taip pat gali siaurinti techniniai reikalavimai, naudojamos platformos, intelektinės nuosavybės klausimai ar aukštesni kvalifikacijos reikalavimai.
Nors IT pirkimuose tiekėjų ratą neretai susiaurina specifiniai reikalavimai, tai nereiškia, kad jame nėra galimybių smulkiajam ir vidutiniam verslui. VPT analizė rodo, kad IT sektoriuje sėkmingai dalyvauja įvairaus dydžio įmonės, ypač mažos vertės pirkimuose. Todėl verslui, turinčiam specializuotų žinių ar reikiamos patirties, verta nepraleisti skelbiamų konkursų.
Transporto priemonių sektoriuje konkurencija ribota, tačiau reikalavimai – aukštesni
VPT duomenys rodo, kad mažesne konkurencija išsiskiria ir transporto sektorius. 2025 metais čia sudarytos 1 026 sutartys (be mažos vertės pirkimų sutarčių), kurių bendra vertė siekė 390,1 mln. eurų, o vidutinė vienos sutarties vertė – apie 380,2 tūkst. eurų. Šiame sektoriuje vieno tiekėjo pirkimai sudarė 35,6 proc., o vienam pirkimui vidutiniškai pateikta 2,5 pasiūlymo. Abu rodikliai žemesni už bendrą viešųjų pirkimų vidurkį.
Tokius rezultatus iš dalies lemia transporto sektoriaus specifika. Viešuosiuose pirkimuose dažnai perkamos technologiškai sudėtingos transporto priemonės ar specializuota įranga, o pirkimo sąlygos neretai pritaikomos prie jau naudojamos infrastruktūros, techninių sprendimų ar gamintojų keliamų reikalavimų. Dėl to konkurse gali dalyvauti tik ribotas tiekėjų skaičius. Be to, tam tikrų transporto priemonių ir specializuotos įrangos gamintojų bei jų oficialių atstovų rinkoje tiesiog nėra daug.
Didesniems pirkimams dažnai reikia didesnių finansinių ir techninių pajėgumų, tačiau savo vietą šioje rinkoje gali rasti ir mažesnės įmonės, siūlančios priežiūros, remonto, atsarginių dalių tiekimo ar kitus specializuotus sprendimus. Svarbiausia – rinktis pirkimus, kurie atitinka įmonės kompetencijas ir pajėgumus.
Maisto produktų sektoriuje – erdvės regioniniams ir mažesniems tiekėjams
Dar viena sritis, kurioje konkurencija išlieka mažesnė – maisto sektorius. VPT analizė rodo, kad 2025 metais jame sudaryta 7 612 sutarčių (be mažos vertės pirkimų), kurių bendra vertė siekė 119,7 mln. eurų. Vidutinė vienos sutarties vertė buvo gerokai mažesnė nei IT ar transporto sektoriuose ir sudarė apie 15,7 tūkst. eurų. Vieno tiekėjo pirkimai čia sudarė 26,7 proc., o vienam pirkimui vidutiniškai pateikta 2,4 pasiūlymo.
Mažesnę konkurenciją iš dalies lemia praktiniai šio sektoriaus ypatumai. Tiekiant maisto produktus itin svarbi logistika, o mažesnės vertės sutartyse transportavimo išlaidos gali sudaryti reikšmingą bendros pasiūlymo kainos dalį. Dėl to pirkimuose dažniau dalyvauja tame pačiame regione jau veikiantys tiekėjai, o naujiems rinkos dalyviams įsitraukti tampa sudėtingiau. VPT taip pat atkreipia dėmesį, kad dinaminėse pirkimų sistemose dažnai konkuruoja tas pats tiekėjų ratas, todėl svarbu sudaryti daugiau galimybių į jas įsitraukti naujiems, ypač regioniniams ir mažesniems maisto tiekėjams.
Būtent čia atsiveria galimybių vietos gamintojams, ūkininkams ir mažesnėms maisto perdirbimo bei tiekimo įmonėms. Viešosios įstaigos produktus gali įsigyti tiesiogiai iš gamintojų, todėl trumposios maisto tiekimo grandinės gali padėti mažesniems regioniniams tiekėjams pasiekti naujus pirkėjus. Jeigu jie gali užtikrinti reikiamą produktų kiekį ir kokybę, laikytis pristatymo terminų bei kitų pirkimo reikalavimų, viešasis sektorius gali tapti nuolatiniu klientu. Vis dėlto sėkmę lemia ne vien konkurencinga kaina – ne mažiau svarbu įvertinti logistiką, tiekimo reguliarumą ir visas sutarties vykdymo sąnaudas.
Kaip rasti tinkamus pirkimus ir nuo ko pradėti?
Vis dėlto bendrų sektoriaus rodiklių nepakanka, nes net toje pačioje srityje vieni pirkimai gali sulaukti daug pasiūlymų, o kiti – vos kelių. Todėl prieš dalyvaujant verta pasinaudoti VPT sukurtu Pirkimų vykdytojų žemėlapiu–Švieslente, kurioje galima matyti, ką perka konkrečios įstaigos, kiek tiekėjų dalyvauja skirtinguose pirkimuose ir kaip laikui bėgant keičiasi konkurencija.
Radus dominančią sritį, kitas žingsnis – nemokamai užsiregistruoti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS). Joje galima ieškoti aktualių pirkimų, susipažinti su jų dokumentais, teikti pasiūlymus ir gauti pranešimus apie procedūrų pakeitimus ar rezultatus. Be to, registracija suteikia ir dar vieną privalumą – CVP IS užsiregistravę tiekėjai tampa matomi pirkimų vykdytojams, kurie tam tikrais atvejais potencialių partnerių ieško būtent CVP IS ir gali juos tiesiogiai pakviesti pateikti pasiūlymą.
Registracija CVP IS nereiškia, kad reikės dalyvauti visuose pirkimuose. Ji suteikia galimybę pirmiausia stebėti rinką, įvertinti reikalavimus ir pasiūlymus teikti tik tuomet, kai pirkimas atitinka įmonės patirtį, kompetencijas ir galimybes. Kuo daugiau tiekėjų pateikia pasiūlymus, tuo didesnis pasirinkimas ir lengviau palyginti kainas bei kokybę. Kartu mažėja rizika, kad rinkoje dominuos viena įmonė.
Aktyvesnis verslo dalyvavimas prisideda ir prie skaidresnės rinkos. CVP IS viešinama informacija leidžia verslui matyti pirkimų rezultatus ir geriau pasiruošti kitiems konkursams. O norint lengviau žengti pirmuosius žingsnius, verta apsilankyti VPT svetainės Tiekėjų polapyje, kuriame pateikiami atsakymai į svarbiausius klausimus apie dalyvavimą pirkimuose, CVP IS naudojimą ir galiojančius reikalavimus.
