Tokiais atvejais gyventojams tenka ne tik ieškoti problemos priežasties, bet ir kreiptis į atsakingas institucijas, tikintis, kad sutrikimai bus pašalinti. Vis dėlto ne visada atsakymai ar sprendimai, kurių žmonės tikisi, ateina taip greitai, kaip norėtųsi.
Apie vieną tokią situaciją pasakojo ir į naujienų portalą tv3.lt kreipusis skaitytoja Kristina (tikras vardas redakcijai žinomas), kuri prašė pagalbos dėl jau ilgą laiką kamuojančios problemos – nekokybiško elektros tiekimo.
Neveikia elektros prietaisai, negali net pasigaminti maisto
Kristina pasakojo, kad Šiaulių m. Klevų sodų 1-ojoje gatvėje gyventojai jau ilgą laiką kenčia dėl nekokybiško elektros tiekimo ir nuolatinių įtampos svyravimų.
„Situacija tapo tiesiog nepakeliama. Elektros prietaisai neveikia. Dėl drastiškai nukritusios įtampos (normali srovė tiesiog neateina iki namų) neišeina net išsikepti maisto, buitinė technika arba visai nesijungia, arba dirba kenksmingu jai režimu.
Šviesos lemputės nuolat mirksi, o įrangai kyla grėsmė dėl nuolatinių srovės svyravimų“, – dalijosi moteris.
Ji aiškino, kad gyventojų skundai yra ignoruojami.
„Gyventojai ne kartą rašė oficialius skundus ir kreipimusis į ESO bei kitas atsakingas tarnybas, tačiau situacija nesikeičia – gaunami tik formalūs atsakymai arba į problemą apskritai nereaguojama.
Mokame mokesčius už elektros energiją, tačiau gauname paslaugą, kuri neatitinka jokių bazinių kokybės standartų ir neužtikrina net minimalių buitinių poreikių“, – pridėjo Kristina.
Šiemet ESO nusiskundimų nesulaukė
ESO Atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė pabrėžė, kad šiais metais dėl minėtos vietovės ESO nusiskundimų nėra gavusi.
Vis dėlto ji pridūrė, kad ankstesniais metais gavus gyventojų kreipimųsi buvo atlikta visa eilė tinklo stiprinimo ir modernizavimo darbų.
„Nuo 2021 m. šioje teritorijoje buvo įgyvendinti keli investiciniai projektai: pakeistas kabelis, rekonstruota transformatorinė, dalis oro linijos pakeista kabeline, atliktas galios transformatoriaus keitimas, rekonstruotos 0,4 kV oro ir kabelių linijos. 2025 m. transformatorinėje taip pat įrengtas naujas automatiškai reguliuojamas galios transformatorius.
Todėl teiginiai, kad tinklas šioje vietovėje ilgą laiką buvo paliktas be investicijų ar kad į gyventojų kreipimusis nebuvo reaguojama, neatitinka faktinių aplinkybių“, – aiškino pašnekovė.
R. Juodkienė paaiškino, kad kiekvieną naują pranešimą apie galimus elektros energijos kokybės sutrikimus vertina individualiai.
„Kadangi viešai pateiktame kreipimesi nėra nurodytas konkretus adresas, kviečiame gyventoją arba redakciją juo pasidalinti. Gavę tikslią informaciją, situaciją papildomai įvertinsime.
Nepriklausomai nuo to, kitą savaitę ESO specialistai patikrins situaciją vietoje ir įvertins tinklo parametrus minimame rajone. Jeigu būtų nustatyti elektros energijos kokybės neatitikimai, bus priimti atitinkami sprendimai dėl tolimesnių veiksmų“, – komentavo ESO atstovė.
Reikšmingai pagerino tinklo patikimumo rodiklius
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) į elektros tinklo modernizavimą ir plėtrą pernai investavo beveik 380 mln. eurų.
Šios investicijos, anot ESO, reikšmingai pagerino pagrindinius tinklo patikimumo rodiklius: vidutinė elektros tiekimo sutrikimų trukmė vienam klientui per metus sutrumpėjo net penkis kartus, o vidutinis atjungimų skaičius sumažėjo beveik ketvirtadaliu.
ESO vieną pagrindinių elektros tinklo patikimumo rodiklių, vidutinę atjungimų trukmę vienam klientui per metus (SAIDI), pagerino daugiau kaip penkis kartus – nuo 399 minučių 2024 m. iki maždaug 75 minučių 2025 m., neįtraukiant planinių atjungimų.
„Vertindami tinklo patikimumą visuomet turime įvertinti gamtos veiksnius ir akivaizdu, kad 2024 m. rodikliams didelį poveikį turėjo didžiulė stichija, tačiau žvelgiant į ilgesnį laikotarpį matome aiškią kryptį – investicijos nuosekliai mažina tiek sutrikimų skaičių, tiek jų trukmę. Tai rodo, kad pasirinkta tinklo modernizavimo strategija duoda apčiuopiamų rezultatų“, – pažymi ESO vadovas R. Radvila.
Praėjusiais metais buvo pagerintas ir kitas svarbus tinklo patikimumo rodiklis, vidutinis atjungimų vienam klientui per metus skaičius (SAIFI), jis mažėjo nuo 1,4 karto 2024 m. iki 1,08 karto 2025 m., neįtraukiant planinių atjungimų.
Lietuviams elektra – 5 kartus brangesnė nei suomiams
Liepos mėnesį elektros kaina biržoje atpigo 20 proc., vidutinė mėnesio megavatvalandės kaina siekė 75,63 euro. Lyginant su birželiu, tai buvo pigesnis mėnuo, tačiau lietuviai už elektros energiją vis tiek mokėjo beveik 5 kartus brangiau nei suomiai.
Liepos mėnuo Lietuvoje buvo ir vėjuotas, ir saulėtas, todėl nemaža dalis elektros energijos poreikio šalyje buvo pagaminta atsinaujinančiais šaltiniais. Lyginant su birželiu, saulės ir vėjo elektros – 15 proc. daugiau. Tai leido stipriai sumažinti vidutinę megavatvalandės kainą.
Visgi, planiniai elektros energijos perdavimo jungčių remonto darbai tarp Suomijos ir Estijos ribojo pigios elektros patekimą į Lietuvą. Tam, kad pilnai patenkintumėme vartojimo poreikį šalyje – elektrą gaminome ir brangesniais būdais, ir importavome iš kitų, brangesnių šalių. To rezultatas – lietuviai mokėjo daugiau ir už Suomiją, ir už Latviją ar Estiją.
„Pigi suomiška elektros energija dėl mažesnių elektros energijos pralaidumų iš šios šalies didžiąja dalimi ir toliau lieka Estijoje, dalis tenka Latvijai. Mums, lietuviams, jau kelintą mėnesį jos lieka mažiau. Tai matosi ir biržoje – nors Lietuvoje buvo pigiau nei Lenkijoje ar Vokietijoje, šiaurės kaimynes kainomis lenkėme, o kai kurias – net penkis kartus“, – sako žaliųjų energijos sprendimų „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis.
Elektros kaina už megavatvalandę Estijoje siekė 43,93, o Latvijoje – 74,72 eurus. Tuo metu Lenkijoje kaina siekė 112,10 Eur/MWh, o Vokietijoje – 105,45. Lyginant Lietuvos ir Suomijos kainas – skandinavai mokėjo beveik 5 kartus pigiau nei lietuviai – vos 15,37 Eur/MWh.
S. Jasiulio teigimu – kainos elektros biržoje tiesiogiai susietos su šalies gamybos pajėgumais. Jei Suomija sugeba pigią elektros energiją užsitikrinti branduolinėmis elektrinėmis, Lenkija ir Vokietija, nors ir investuoja į atsinaujinančios energijos sprendimus, vis dar yra stipriai priklausomos nuo dujomis ar akmens anglimi kūrenamų elektrinių.
„Kalbėdami apie kainas, kiekvieną kartą pabrėžiame, kad Suomija – regiono lyderė, galinti ir aprūpinti save, ir dar eksportuoti. Nenuostabu, kad ir liepos mėnesį būtent suomiai mokėjo keletą kartų mažiau nei lietuviai. Lenkijoje ir Vokietijoje – situacija kitokia, čia vis dar dominuoja brangūs elektros energijos gamybos būdai – dujomis ir anglimi kūrenamos elektrinės. Tai reiškia, kad Lietuvai pagaminti ir vartoti elektros energiją kainuoja pigiau“, – sako S. Jasiulis.
Eksperto teigimu, rugpjūčio mėnesį elektros energijos kaina Lietuvoje ir toliau priklausys nuo saulės ir vėjo elektrinių. Atsižvelgiant į orų prognozes, regiono infrastruktūros būklę, planuotus remonto darbus, elektros megavatvalandė turėtų kainuoti apie 82–83 eurus.
