Panevėžietė senjorė Genovaitė mezga ir pardavinėja kojines. Parduoda ir kitas gėrybes, ir taip jau 15 metų pensijoje esanti moteris pasakoja užsidirbanti sau antrą pensiją, mat iš vienos būtų itin sunku išgyventi.
„Dirbu, neprašau valdžios nė kapeikos. Pensija buvo maža, bet kėlė ir dabar 600 eurų. Baika, bet prisiduri. Jeigu nedirbčiau, būtų vienas pirštas burnoj, kitas uodegoj. Labai sunku. Savas namas, už šildymą žiemą 300 eurų moku“, – guodėsi moteris.
Genovaitė antroje pensijų pakopoje nekaupė, tačiau ir daugybė TV3 žinių kalbintų panevėžiečių papildomu kaupimu senatvei nėra patenkinti:
„Labai kvaila buvau, kad kaupiau. Mokėjau po 60 eurų per mėnesį, o dabar išėjau į pensiją, tik 30 eurų, neduoda daugiau.“
„Labai keičiasi viskas, nestabilu, jauniems daugiau aktualu būtų.“
„Buvau pradėjęs, bet nutraukiau. Paskaičiavom, kad nieko neišeina, kol sulauksi, ir pinigų nebebus.“
„Nekaupiau, dėjau į savo sąskaitą ir išėjo tas pats.“
„Kiek tų reformų buvo su pensijų kaupimu, patyliukais dingo pinigai. Kas garantuos, kad šį kartą nedings?“
Pasitraukimo langą trumpins perpus
Girdėdami tokius lietuvių skundus, valdantieji artėja prie antrosios pensijų pakopos reformos priėmimo, kuri įsigalioti turėtų kitais metais. Artėjant lemiamam balsavimui Seime dėl reformos, valdantieji ruošiasi pakeisti Vyriausybės pateiktą projektą ir besirengiantiems pasitraukti iš antrosios pakopos ketina sutrumpinti vadinamąjį langą per pusę – vietoje dvejų metų palikti vienerius metus. Tokią pataisą vienbalsiai palaiko Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Jei Seimas pataisai pritars, prašymus pasitraukti iš pensijų fondų lietuviai galės teikti visus 2026 metus. Tačiau sukaupta suma nuolat keičiasi, priklausomai nuo akcijų rinkos svyravimų, tad bus svarbi ir pati prašymo pateikimo diena, būtent ją sukaupta suma bus užfiksuota.
„Suvaldo rizikas, kad fondai, kai krenta vertės, per metus gali atšokti, jei žmonės mąsto išeiti, kad pasirinktų laikotarpį, kai fondai duoda grąžas“, – aiškino komiteto pirmininkas L. Kukuraitis.
Sustabdžius kaupimą, pensijų fondai žada per tris mėnesius vieną dalį pinigų – sumokėtas įmokas ir investicinę grąžą – grąžinti į kaupiančiojo banko sąskaitą, o valstybės skatinamąsias įmokas pervesti į asmenines „Sodros“ pensijų sąskaitas. Pensijų fondų valdytojai tokiu scenarijumi nepatenkinti ir kaupiančiuosius įkalbinėja toliau likti antroje pakopoje, tad neprieštarauja, kad pasitraukimo langas bus perpus trumpesnis.
„12 mėnesių langas nėra trumpas, anksčiau užtekdavo 6 mėnesių, dabar turės žmonės dvigubai ilgesnį“, – sakė Pensijų fondų valdytojų atstovas Tadas Gudaitis.
Siūlymui išeiti bet kada nepritaria
Siūliusi 2 metų išėjimo iš privataus kaupimo terminą, dabar jo sutrumpinimui neprieštarauja ir pati socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
„Reiškime pagarbą kiekvienam žmogui, jie sąmoningi, labai moka skaičiuoti savo pinigus, supranta, ką ir kaip su jais daryti“, – sakė ministrė.
Tačiau ekonomistas Romas Lazutka ir tokius pakeitimus vadina nepakankamais ir ragina kuo greičiau nustoti į antrąją pakopą mokėti valstybės biudžeto įmokas.
„Sumokėti mokesčiai eina remti antrą pakopą – tai nonsensas, tai negali ilgai tęstis. Politikai neįsigilina arba turi kitų sumetimų, bet tai akivaizdu“, – teigė ekonomistas.
O Seimas dar turės balsuoti ir dėl socialdemokrato Algirdo Syso siūlymo iš viso neriboti pasitraukimo laiko ir leisti iš antros pakopos išeiti bet kada. Visgi šiam pasiūlymui daugumo komiteto narių nepritaria.
„Mūsų prievolė yra rūpintis pensijų sistema. Šie pasiūlymai priešingi, atidaromi langai, kurie išeinantiems nepalankūs, liekantys paliekami su neįgyvendintais valstybės įsipareigojimais“, – kritikavo konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Seimas nuo kitų metų ruošiasi pakeisti kaupimo antroje pakopoje sąlygas – panaikinti automatinį įtraukimą, net nesulaukus pensinio amžiaus dėl sunkios ligos atiduoti visus sukauptus pinigus, arba ketvirtadalį jų atiduoti tiesiog kaupiančiajam paprašius.
Kas jau gauna išmokas iš antrosios pakopos, valdantieji ruošiasi irgi leisti pasitraukti ir atiduoti sukauptą sumą, jei ji neviršija 10 tūkstančių eurų. O kad lietuviams būtų lengviau apsispręsti kaupti antroje pakopoje ar išeiti, „Sodra“ kitą pusmetį žada paskelbti specialią skaičiuoklę.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:

























































































































































































































