„Tai yra geležinkelių kryptis į Vakarus, plėtra į Vakarus ir krovinių diversifikavimas, Rytų krovinių atsisakymas, Vakarų krovinių priėmimas į savo rinką“, – žurnalistams ketvirtadienį Kaune sakė J. Taminskas.
„Poreikis (krovinių vežimo – BNS) tikrai yra didelis ir vežti yra ką, ir nukrauti (krovinius – BNS) nuo kelių yra ekonomiškai naudinga – mažiau kelius gadinsime. Reikia ir turėti su kuo vežti, tai, kad galėtume vežti ir būtų efektas šiandien, ir pristatėme 72 naujas vakarietiškas platformas, kurios būtent siaurąja vėže, europietiška vėže iš Kauno, pro Lodzę važiuos į Duisburgą“, – aiškino ministras.
J. Taminsko teigimu, LTG galėtų būti konkurencingas krovinių vežėjas Vakarų Europos rinkoje po 10 metų: „Kiekvieną dieną tuos pajėgumus didiname, dedam pastangas, kad jie augtų. Tikiu, kad per 5–10 metų būsime rimtas konkurencingas žaidėjas Vakarų Europoje.“
LTG tikslas
Anot jo, LTG keliamas tikslas – vežti krovinius visoje Europoje, tačiau tam reikalingas atitinkamas finansavimas.
„Kaip ir vežėjai važiuoja į visą Vakarų Europą, tai taip ir geležinkeliams (tikslas yra – BNS) visa Vakarų Europa. Viskas priklauso nuo finansinių galimybių ir plėtros. Dedame visas pastangas, kad ta plėtra būtų kuo spartesnė, naudojantis ir Europos Sąjungos finansiniais įrankiais, ir pačios įmonės skolinimosi mechanizmais, ir ministerijos politine pagalba“, – kalbėjo ministras.
Kaip rašė BNS, „LTG Cargo Polska“, gavusi 7 mln. eurų ES transporto projektų centro finansavimą, iš konkursą laimėjusios Bulgarijos įmonės „Kolowag“ įsigijo 72 naujus vadinamuosius kišeninius vagonus, skirtus konteinerių ir puspriekabių gabenimui europinės vėžės (1435 mm) geležinkeliu.
