Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Fiskalinės valdysenos įstatymo pataisas: už balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 17, o susilaikė 21. Toliau dokumentas bus svarstomas gavus Vyriausybės išvadą.
Siūloma įvesti 45 proc. BVP valdžios sektoriaus skolos ribą, jos nebūtų galima viršyti rengiant valstybės biudžeto projektą, be to, Vyriausybė turėtų pateikti 10 metų skolos prognozę ir įvertinti visus ateities finansinius įsipareigojimus. Prognozę turėtų patvirtinti ir Valstybės kontrolė.
Kaip teigė pataisas pristatęs konservatorius Mindaugas Lingė, finansų ministro Taurimo Valio pažadai, kad skola neviršys 60 proc. BVP, nelabai guodžia.
„Ministerijos pateikti dokumentai braižo scenarijus, kad vis dėlto gali būti įvairių situacijų, kad netgi ir į tuos 60 proc. galima įsipaišyti. Todėl tai dar labiau motyvuoja, kad turėtumėm tokio susitarimo svarbą ir tokios diskusijos bent atsivėrimą“, – Seimo posėdyje teigė M. Lingė.
Pasak jo, 2 mlrd. eurų skirti paskolų palūkanoms nėra pati prasmingiausia išleidžiamų pinigų suma: „Tie 2 mlrd. eurų dar nebūtinai bus riba, kadangi brangsta ir pačios skolos, ir jų refinansavimas.“
Pasak T. Valio, valdžios sektoriaus skola kitąmet turėtų pasiekti 48,2 proc. BVP ir šis rodiklis nesieks Mastrichto kriterijaus (60 proc.), o 2029-aisiais ji siektų apie 54 proc. BVP.
Riba ją nustačius, pasak M. Lingės, nevaržys gynybos poreikių – lengvatinės Europos Sąjungos gynybos paskolos į šią skaičiuoklę nebus įtraukiamos.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius tokią idėją yra sukritikavęs – jo teigimu, toks politinis susitarimas galimas su sąlyga, jeigu lubos būtų įvestos ir deficitui, ir viešojo sektoriaus išlaidoms.
