SEB asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ papasakojo realią istoriją ir paaiškino, ką svarbu išsiaiškinti draudimo sutartyje dar iki nelaimės.
Tik po traumos suprato, ko sutartyje nėra
Pasak S. Strockytės-Varnės, situacijų, kai žmogus turi draudimą, tačiau tik įvykus nelaimei pradeda aiškintis, ką iš tiesų apima jo sutartis, pasitaiko ne viena.
„Kartais nepasidomime iki galo, nepaskaitome, pasitikime specialistu, kuris mums pasiūlo produktą, galbūt irgi iki galo neįsivertinęs visos situacijos“, – sako ekspertė.
Ji dalijasi neseniai nutikusia pažįstamo žmogaus istorija. Jis buvo sudaręs investicinio gyvybės draudimo sutartį, tačiau tik patyręs traumą suprato, kad nebuvo pasirinkęs draudimo apsaugos nuo tokio įvykio.
„Tik įvykus žalai suprato, kad nėra jokių draudiminių apsaugų, susijusių su būtent žala. Nepamenu, man atrodo, ten lyg ir buvo kojos lūžis – ir tik tada suprato, kad ten nėra apsaugų, yra tik parinktos investicijos“, – pasakoja S. Strockytė-Varnė.
Draudikas šiuo atveju neatsisakė mokėti už tai, kas buvo numatyta sutartyje. Problema buvo kita – žmogus nebuvo pasirinkęs apsaugos, pagal kurią už tokią traumą būtų priklausiusi išmoka.
„Ir tik po fakto jau, kai tai įvyko ir tai sužinojo, žmogus pasirinko papildomas apsaugas“, – priduria pašnekovė.
Vien mokėti už draudimą neužtenka
Ši istorija, anot S. Strockytės-Varnės, parodo paprastą problemą. Žmogus gali kas mėnesį ar kartą per metus mokėti už draudimą, tačiau iki galo nežinoti, už ką konkrečiai moka. Tai ypač reikšminga kalbant apie investicinį gyvybės draudimą, nes šiuo atveju žmogaus mokami pinigai gali būti skiriami ne vien draudimo apsaugoms, bet ir investavimui.
Todėl klausimas sau turėtų būti labai paprastas, jeigu rytoj kas nors nutiktų, ar žinočiau, už kokį įvykį man priklausytų išmoka? Jeigu atsakymas neaiškus, verta dar kartą atsiversti sutartį ir pasižiūrėti, kokios apsaugos pasirinktos, kiek už jas mokama ir ar jos iš tiesų atitinka tai, nuo ko norite apsidrausti.
„Pasiskaityti bent jau tuos pagrindinius aspektus, kad žinočiau už ką moku, kiek man kiekviena dalis kainuoja ir įsivertinti, ar man tai tinka ar netinka“, – pataria specialistė.
Pasak jos, tai geriausia padaryti tada, kai nieko blogo dar nenutiko. Patyrus nelaimę atsiranda stresas, todėl žmogui gali būti sunkiau ramiai ieškoti informacijos ir spręsti, iš kur gauti pinigų. Būtent tada gali atsirasti ir skuboti, brangūs finansiniai sprendimai.
„Iš tikrųjų žinojimas ramioje būsenoje paskui gali labai labai padėti“, – pabrėžia S. Strockytė-Varnė.
Kiek pinigų žmogus negavo?
Laidoje ekspertės paklausta, ar jos minėtas žmogus dėl nepasirinktos apsaugos negavo kelių šimtų, o gal net kelių tūkstančių eurų. Tačiau konkrečios sumos pašnekovė neįvardija.
„Tiesiog nebuvo gauti pinigai už patirtą žalą“, – atsako ji.
S. Strockytė-Varnė aiškina, kad jeigu žmogus yra apsidraudęs nuo traumų, galima išmoka priklauso nuo sutartyje pasirinktos draudimo sumos ir konkrečiai traumai numatytos jos dalies.
„Dažniausiai, pavyzdžiui, lūžiai, vėlgi priklauso nuo to, kokia yra traumų suma. Tada nuo tos sumos, priklausomai nuo lūžio, yra procentinė dalis nuo tos sumos išmokama. Tos sumos žmogus ir negavo“, – įvardija S. Strockytė-Varnė.
Taigi, vien išgirdus, kad žmogus susilaužė koją, pasakyti, kiek jam priklausytų, negalima. Pirmiausia reikia žiūrėti, ar apsauga nuo traumų apskritai pasirinkta ir kokios sąlygos numatytos sutartyje.
Dalis pinigų – draudimui, dalis – investavimui
Investicinis gyvybės draudimas nėra vien tik draudimas. Lietuvos bankas (LB) aiškina, kad šis produktas sujungia draudimą ir investavimą.
Dalis žmogaus mokamos įmokos gali būti skiriama pasirinktoms draudimo apsaugoms, o kita dalis – investuojama. Priklausomai nuo sutarties, žmogus gali būti apsidraudęs, pavyzdžiui, mirties, nelaimingų atsitikimų ar tam tikrų ligų atvejais.
Tačiau vien tai, kad žmogus turi investicinio gyvybės draudimo sutartį, nereiškia, kad jis automatiškai apdraustas nuo kiekvienos traumos ar ligos. Viskas priklauso nuo to, ką konkrečiai žmogus pasirinko savo sutartyje.
Todėl turint tokią sutartį verta sau atsakyti į kelis paprastus klausimus, nuo ko esu apdraustas, kokiu atveju gaučiau išmoką, kokia draudimo suma pasirinkta ir kiek už šias apsaugas moku? Jeigu atsakyti nepavyksta, verta atsiversti draudimo dokumentus arba kreiptis į draudiką ir paprašyti paprastai paaiškinti, už kokius įvykius išmoka priklausytų, o už kokius – ne.
LB taip pat rekomenduoja prieš pasirašant sutartį išsiaiškinti, kokie įvykiai laikomi draudžiamaisiais, kokios papildomos apsaugos pasirinktos ir kiek jos kainuoja. Taip pat svarbu pasitikrinti sutarties administravimo ir investavimo mokesčius.
Sutartį turite seniai? Patikrinkite metinę ataskaitą
Net jei draudimo sutartis sudaryta prieš kelerius metus ir žmogus jau nebeprisimena, ką pasirinko, informaciją galima rasti metinėje investicinio gyvybės draudimo sutarties ataskaitoje.
LB nurodo, kad tokia ataskaita klientui turi būti pateikiama ne rečiau kaip kartą per metus. Joje nurodomos sumokėtos draudimo įmokos, sukaupto kapitalo vertė ir išskaityti mokesčiai. Atskirai nurodomi ir atskaitymai už gyvybės bei kitas pasirinktas draudimo apsaugas.
Tai yra, žmogus gali pasitikrinti ne tik tai, kiek pinigų sumokėjo, bet ir kur jie buvo panaudoti. Tai ypač pravartu, jei įmokos nuskaičiuojamos automatiškai ir žmogus prie sutarties jau seniai nebuvo grįžęs.
Lietuvoje toks draudimas – labai populiarus
Tema aktuali ne pavieniams žmonėms. LB duomenimis, 2025 metais investicinio gyvybės draudimo įmokos sudarė net 81 proc. visų gyvybės draudimo įmokų Lietuvoje. Per metus pagal tokias sutartis sumokėta apie 317 mln. eurų.
Tačiau didelis populiarumas nereiškia, kad žmonės visuomet pasirenka tai, ko jiems iš tiesų reikia. LB atlikto slaptojo pirkėjo tyrimo duomenimis, beveik 40 proc. atvejų klientams buvo pasiūlytas jų poreikių neatitinkantis investicinio gyvybės draudimo produktas.
Todėl vien to, kad sutartį pasiūlė specialistas, neužtenka. Galiausiai pats žmogus turi suprasti du labai paprastus dalykus – už ką moka ir kokiu atveju iš tiesų gautų išmoką.
Daugiau apie tai, ką daryti staiga prireikus pinigų, kiek santaupų reikėtų turėti nenumatytiems atvejams, kaip elgtis po nelaimės, kada gali padėti draudimo bendrovės, ką daryti netekus darbo ir kada skola gali tapti per brangi, sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
„Valdyk savo pinigus“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
