Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Lietuvoje kainoms kylant sparčiausiai visoje euro zonoje, ekonomistai prognozuoja, kad šiemet vidutinė infliacija viršys 5 proc., o dar labiau pinigines patuštins artėjantis brangus šildymo sezonas.
„Vidutinė metinė viršys 5 proc., aš prognozuoju 5,5 proc. centrinio banko atstovų kuklesnė. Neapibrėžtumas išlieka didžiulis, jį apibrėžia ne ekonominės prigimties veiksniai, tai šių metų realija“, – sakė „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Mėnesinė infliacija – kiek vienų metų mėnesis viršija prieš tai buvusį, šiuo metu yra 5,6 proc. Deja, skaičius nedžiuginantis, vienas aukščiausių ES, jis dar gali didėti. Nenustebsiu, jei spalį perkops 6 proc. o gruodį bus didesnis skaičius už 6 proc.“ – aiškino Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Maistas brangs kitais metais
Prasidėjus karui Irane ir pakilus naftos kainai, ekonomistai perspėjo ruoštis rudenį gresiančiam maisto kainų augimui. Tačiau panašu, kad bent maisto brangimo prognozės dar nesipildo. Visgi ekspertai perspėja dar neatsipalaiduoti – maisto brangimo esą neišvengsime, tik jis nusikelia – galbūt kitiems metams.
„Kad šitos problemos nematysime ateityje, jokiais būdais negalima teigti. Energetika su maisto žaliavų indeksais stipriai koreliuoja“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
„Viena nuogąstavimo priežasčių buvo trąšų brangimas, kad jos išbrangs ir brangins maisto produkciją, to smarkiai neįvyko ir derlius nebuvo prasčiausias, to brangimo nematome“, – minėjo G. Šimkus.
Maisto brangimas gali nutikti kitų metų viduryje dėl klimato atšilimo, globalaus klimato pokyčių.
O Pricer ragina pirkėjus neatsipalaiduoti ir artimiausiais mėnesiais akylai stebėti kainas parduotuvių lentynose, mat prekybininkai rudenį esą gali kilstelėti maisto kainas, kad po to galėtų jas vėl sumažinti ir vilioti tariamomis kalėdinėmis nuolaidomis.
„Visi tą kilimą nori padaryti, tik klausimas, ar vartotojas tą leis. Nuskalpuotas degalų kainų, brangstančių palūkanų normų, brangstančio NT ir kitų. Ne maisto faktoriai kylantys ir brangstantys“, – pasakojo „Pricer“ atstovas Petras Čepkauskas.
Kitų metų kainų prognozės
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad kelti kainas prekybininkus paskatino ir nuo antrosios pensijų pakopos santaupų išsipūtusios lietuvių piniginės. Anot Gedimino Šimkaus, lietuviai iš antrosios pakopos jau išsiėmė pusketvirto milijardo eurų, iš kurių daugiau kaip pusę milijardo jau išleido.
„Apie penktadalis šitų lėšų skirta vartojimui: automobiliams, baldams, remontui, dalis pinigų panaudota paskoloms grąžinti, bet didelė dalis šių lėšų liko neišleista, beveik pusę – 1,6 mlrd. vis dar liepą buvo gyventojų sąskaitose ir į ekonomiką negrįžo. Dalis šių lėšų gal bus išleista šildymo sezonui“, – sakė G. Šimkus.
Naujais metais ekonomistai prognozuoja jau perpus mažesnę už šiemetinę infliaciją Lietuvoje. Tik kainos esą jau vargu ar grįš į pernykštį lygį, vidutiniškai 3 proc. pagal prognozes jos dar labiau padidės nuo dabartinio lygio.
Visgi Lietuvos bankas guodžia, kad atlyginimai Lietuvoje viršija infliaciją ir gyventojų perkamoji galia didėja. Šiemet algos vidutiniškai padidėjo beveik dešimtadaliu, o kitąmet nors ir augs mažiau, tačiau vis tiek dvigubai turėtų viršyti infliaciją.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
