Pasak „Financial Times“, pirmadienį nuo 10.49 iki 10.50 val. Grinvičo laiku prekybos nafta apimtys šoktelėjo iki maždaug 580 mln. JAV dolerių. „Bloomberg“ šią sumą įvertino 650 mln. JAV dolerių.
Per tas dvi minutes buvo parduota mažiausiai šeši milijonai barelių „Brent“ ir „West Texas Intermediate“ naftos, o tai gerokai viršija maždaug 700 000 barelių vidurkį, užfiksuotą panašiu laiku per pastarąsias penkias dienas, pranešė „Bloomberg“.
Maždaug po 15 minučių D. Trumpas atsisakė savo grasinimo pulti Irano energetikos objektus ir pranešė apie „labai geras“ derybas dėl karo pabaigos, o tai lėmė naftos kainų kritimą daugiau nei 14 procentų.
Prekiautojai, kurie prieš paskelbimą statė ant kainų kritimo, greičiausiai pasipelnė iš staigaus D. Trumpo apsisprendimo, o tai paskatino kai kuriuos analitikus abejoti, ar kai kurie rinkos dalyviai iš anksto neturėjo informacijos.
„Čia išsiskiria ne tik sandorių apimtis, bet ir laikas, – AFP sakė „SPI Asset Management“ analitikas Stephenas Innesas. – Prekiautojai nėra aiškiaregiai. Kai pozicijos keičiamos likus kelioms minutėms iki rinką veikiančios naujienos, tai paprastai reiškia, kad kažkas veikia remdamasis... informacija, gauta prieš pasirodant naujienai.“
S. Innesas pažymėjo, kad naftos rinka – tai „ne tik spekuliuojantys prekiautojai; tai glaudžiai susijusi ekosistema, kurią sudaro fiziniai dalyviai, perdirbėjai, vežėjai ir vyriausybės, visi veikiantys persipinančiuose informacijos kanaluose“.
Jis pridūrė, kad šią veiklą galėjo paskatinti didelis gamintojas, siekiantis apsidrausti nuo galimo kainų kritimo, atsižvelgiant į tai, kad nuo karo pradžios naftos ateities sandoriai šoktelėjo 40 procentų.
