Specialistų teigimu, klaidingi įsitikinimai ir informacijos stoka dažnai paskatina sprendimus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje gali sumažinti finansinį saugumą sulaukus senatvės.
Todėl finansų specialistai akcentuoja, kad žinoti pagrindinius pensijų sistemos veikimo principus yra būtina kiekvienam kaupiančiajam.
Kam reikalingos pensijų kaupimo pakopos?
„Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas priminė, kad apie turto kaupimo sistemą Lietuvoje buvo pradėta diskutuoti dar maždaug 2000-aisiais ir tai nebuvo kažkokia naujovė.
Anot jo, tokia sistema jau tuo metu buvo plačiai taikoma kitose šalyse dėl prastėjančių demografinių rodiklių.
„Tiesiog buvo pritaikoma pasaulyje plačiai jau egzistavusi praktika. Finansinio turto kaupimas Vakaruose buvo pradėtas, nes buvo matoma, kad gimstamumas ir demografija prastėja.
O dėl to vien perskirstymu grįsta sistema gali būti netvari. Dėl to buvo sugalvota sistema kaupti finansinį turtą, kurį vėliau būtų galima realizuoti“, – aiškino specialistas.
Visgi Lietuvoje egzistuojanti pensijų kaupimo sistema nėra visiškai identiška gyvuojančiai Vakarų valstybėse. V. Rūkas įvardijo, kokie yra pagrindiniai šių sistemų skirtumai.
„Pagrindinis skirtumas yra tai, kad Vakaruose labiau egzistuoja profesiniai fondai, o Lietuvoje tai – labiau yra centralizuota ir yra specifinės įmonės, kurios valdo pensijų fondus.
Jau kuriant šią sistemą buvo nuspręsta, kad profesinių fondų sistema jau yra atgyvenusi, nes, kai žmonės keičia darbus, tada atsiranda sunkumai, nes tarp profesinių fondų migruoti yra gana komplikuota“, – aiškino „Artea Asset Management“ vadovas.
Anot jo, žmonės retai žino, kad pirmiausia buvo įkurta nulinė pakopa, kuri yra valstybės skiriama bazinė suma žmogui, nepriklausomai nuo jo pajamų.
Lietuvoje ši dalis yra vadinama bazine pensija, o ją žmonės gauna, kai išdirba tam tikrą metų kiekį ir sukaupia stažą.
„Tuo metu pirmoji pakopa paprastai yra susijusi su žmogaus sumokamais mokesčiais. Tai yra įmokos, kurias žmogus sumoka „Sodrai“, o jos dažniausiai konvertuojasi į taškus ar pinigus.
Šioje pakopoje viskas priklauso nuo to, kiek tų taškų buvo įsigyta ir pagal tai dabartiniai dirbantieji išmoka tuos pinigus pensininkams“, – dalijosi specialistas.
Visgi jis pastebėjo, kad šių dviejų pakopų gyvavimo nepakanka finansiniam saugumui užtikrinti.
Anot jo, čia atsiranda problema, nes darbo jėga vis mažėja, į pensiją išeinančių yra apie 44–45 tūkst. gyventojų per metus, o gimsta apie 19 tūkst. vaikų.
„Gimsta perpus mažiau, nei gyvena pensijoje, ir dėl to nėra daug variantų, kaip išlaikyti prastėjančią proporciją. Žinoma, vienas variantas yra tiesiog daugiau mokesčių mokėti. Kitas variantas yra ilgalaikis, reguliarus ir periodiškas turto kaupimas“, – paaiškino V. Rūkas.
Skatina išnaudoti visas galimybes
V. Rūkas neslėpė, kad daugiapakopiškumas – geros valstybės bruožas.
Specialistas neslepia, kad norintiems orios senatvės reikėtų išnaudoti visų pakopų naudas.
„Neužtenka nulinės, pirmos, net ir antros pakopos neužtenka, kad išeitų patenkinti didesnius nei bazinius poreikius.
Todėl norintiems orios senatvės egzistuoja dar 3 pakopa, kuri yra kaip papildanti. Ten valstybės įsikišimas ir vaidmuo yra mažesnis, bet ir naudos ten yra mažiau. Esmė, kad kuo daugiau žmonių naudotų kuo daugiau pakopų“, – pastebėjo jis.
Anot jo, bazinė pensija Lietuvoje užtikrina apie 45 proc. pajamų pakeičiamumo normos lėšų, o antra pakopa prie šios sumos gali pridėti dar 20 proc.
Tuo metu investuojantys į trečiąją pakopą bendrą pensijos dydį gali pasididinti iki 80 proc.
Jei sistema tokia gera, kodėl žmonės ja nepasitiki?
Kiek anksčiau portalas dalijosi V. Rūko mintimis, kur jis tvirtino, kad visi reikšmingi antros pensijų pakopos pokyčiai kilo dėl žmonių nepasitikėjimo sistema. Viena iš pagrindinių priežasčių – ryšio su kaupiamais pinigais neturėjimas.
„Yra toks anekdotas apie senus laikus, kai žmogus ateina į banką ir nori išsiimti indėlį. Bankininkas jam pinigus duoda, žmogus juos susiskaičiuoja ir liepia padėti atgal. Šiek tiek tokio efekto turime ir čia: pinigai, kurie investuojami, žmogui atrodo toli, nes jis jų nemato ir negali fiziškai paliesti. Natūralu, kad tai mažina pasitikėjimą“, – kalbėjo jis.
Pasak specialisto, nepasitikėjimą didina ir perdėtas dėmesys prastesniems laikotarpiams bei menkas dėmesys geriems rezultatams.
„Natūralu, kad investicijų vertė ne tik kyla, bet ir krenta. Būtent apie kritimo laikotarpius kalbama garsiausiai. Pavasarį visi girdėjo, kiek kapitalo rinkos prarado vertės, bet turbūt ne visi girdėjo, kad jos jau atsistatė, o šiemet dauguma jų yra pelningos ir uždirba milijonus. Tai ir yra viena priežasčių“, – aiškino jis.
Jis paminėjo ir dar vieną priežastį – politinį neapibrėžtumą.
„Žmonės bijo, kad politikai nuolat kažką keičia ir ateityje pakeis šią sistemą. Iš dalies tai tiesa – sistemos yra reguliariai atnaujinamos, tik klausimas, į kurią pusę. Visgi per 20 metų, nepaisant reformų, kaupiančiajam visi pokyčiai atnešė naudą: mažėjo mokesčiai, atsirado gyvenimo ciklo fondai, augo pelningumas.
Dalis sukauptų pinigų jau išmokėta tiems, kurie išėjo į pensiją, ar paveldėtojams. Taigi nauda buvo sukurta“, – sakė V. Rūkas.
2026 m. vidutinė pensija didės 80 eurų
Planuojama, kad kitąmet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 metais.
Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms.
Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst. Jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst.
Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų.
Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet – 42,29 euro).
Pagal svarstomą dokumentą, valstybinio socialinio draudimo pensijoms planuojama skirti daugiau kaip 6 mlrd. 931 mln. eurų (t. y. 12,6 proc. daugiau nei šiemet laukiama), ligos draudimo išmokoms – apie 642,7 mln. eurų, motinystės draudimo išmokoms – 488 mln. eurų, nedarbo socialiniam draudimui – beveik 521,4 mln. eurų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui – daugiau kaip 50 mln. eurų.
