„Labai svarbu pirmiausia dar susigrąžinti tuos, kurie yra išvažiavę, nes Lietuvos ekonominis vystymas pasiekė tokį lygį, kad mes jau esam beveik prie vidurkio ir tikrai verta čia sugrįžti“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Juozas Olekas.
„Antras dalykas, reikia pritraukti ir tuos, kurie dabar yra bedarbystėje, nes Lietuvoje dar turim ir 150 tūkst. žmonių, kurie neturi šiuo metu darbo. Tai reikia į juos pasižiūrėti. Ir trečias dalykas, reikia bendromis pastangomis skatinti gimstamumą“, – pridūrė jis.
Ragina verslo atstovus skatinti darbuotojus kurti šeimas
J. Olekas sako, kad verslo atstovai taip pat turėtų skatinti savo darbuotojus kurti gausesnes šeimas: „Galėtų galbūt daugiau ir prisidėti verslas, paskatindamas savo darbuotojus kurti šeimas ir gausesnes šeimas“.
„Ir tik tada jau ketvirtoje vietoje (...) yra ta tokia labiau sureguliuota migracijos politika“, – teigė Seimo pirmininkas.
Jis sako, kad svarstant kitų metų valstybės biudžetą galima būtų diskutuoti ir dėl migracijos politikos.
„Ir tos šalys, iš kurių mums labiau pageidautini (darbuotojai – BNS), dabar tik toks truputį ginčas yra, ar tas trumpalaikis įsivežimas dvejų metų, ar kaip tik subrandinti, ilgesniam laikui atvykstančių ir galbūt labiau integruoti tuos atvykstančius“, – teigė J. Olekas.
Anot jo, trečiųjų šalių piliečiai turėtų būti integruoti, valstybė galėtų labiau finansuoti lietuvių kalbos kursus.
„Yra labai svarbios priemonės ir kalbos apmokymo, nes iš vienos pusės mes sakom, kad susidaro gal net tokie getai, žmonės kalba savo kalba ir nenori kalbėti. Iš kitos pusės aš kalbuosi su kai kuriais, pavyzdžiui, baltarusų atstovais, kur sako: „Mes norim mokytis, bet nėra kur mokytis“ (...) Mes galėtume galbūt labiau finansuoti šituos dalykus. Tai aš manau, kad tikrai mes sutarsim ir su verslu, ir su mūsų Vyriausybės atstovais, ir ypatingai savivalda, kad pasižiūrėtume ir tuos žmones išmokytume labiau kalbos“, – teigė Seimo pirmininkas.
Pritrūksim darbuotojų?
Kaip rašė BNS, pagal Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso pristatytą scenarijų, jei į darbo rinką nepatektų reikalingi darbuotojai, tai taip pat reikštų apie 20–25 mln. eurų mažesnių tiesioginių viešųjų įplaukų šiemet ir apie 90 mln. eurų – 2027 metais.
Migracijos departamento duomenimis, rugsėjo 1 dieną beveik 227 tūkst. užsieniečių turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, iš jų darbo pagrindu – apie 108 tūkst. (metų pradžioje – apie 175 tūkst.).
Iš 227 tūkst. užsieniečių Ukrainos piliečių yra apie 80 tūkst., Baltarusijos – beveik 48 tūkst., Rusijos – 13 tūkst., apie tiek pat – iš Uzbekistano, 9,4 tūkst. – Indijos, 7,4 tūkst. – Tadžikistano.
Kaip skelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šiemet patvirtinta 24,7 tūkst. užsieniečių kvota naujai atvykstantiesiems dirbti. Migracijos departamento duomenimis, ši kvota buvo išnaudota rugsėjo 7 dieną.
