Kokios įtakos tai turės tiek mūsų ekonomikai dabar, tiek būsimiems pensininkams ateityje, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktoriumi Vaidu Cibu.
Kiek žmonių pasitraukė iš antrosios pensijų pakopos? Iš pradžių girdėjome Lietuvos banko prognozes, kad per pirmą etapą pasitrauks apie 20 proc., vėliau – dar 20 proc., o dabar vienu metu išėjo apie 40 proc. Kaip, jūsų manymu, situacija klostysis toliau?
Per pirmą ketvirtį iš antros pakopos pasitraukė daugiau nei 500 tūkst. žmonių. Jie visi jau yra atgavę savo pinigus.
O kiek, jūsų manymu, dar galėtų pasitraukti kitais metais?
Prognozuoti būtų labai sudėtinga. Kaip minėjote, anksčiau buvo kalbama apie 20 proc., tačiau tai labiau buvo prielaidos, remiantis Estijos pavyzdžiu. Estijoje per pirmą bangą pasitraukė apie 20 proc., vėliau – dar panašus skaičius. Todėl manyta, kad Lietuvoje bus panašiai. Tačiau jau po pirmojo mėnesio tapo aišku, kad situacija skiriasi – vien per sausį paraiškas pateikė apie 20 proc. visų kaupiančių, todėl buvo akivaizdu, kad bendras pasitraukusiųjų skaičius bus gerokai didesnis.
Iš antros pakopos išimta 4 mlrd. eurų
Kiek pinigų žmonės atsiėmė ir kiek jų realiai pasiėmė į savo rankas?
Bendra iš antros pakopos išimta suma viršija 4 mlrd. eurų. Tačiau ne visa ji buvo pervesta gyventojams. Pagal Seimo priimtą įstatymą dalis lėšų pateko į „Sodros“ biudžetą – apie 1,3 mlrd. eurų. Likusi suma, daugiau nei 2 mlrd. eurų, buvo pervesta į gyventojų sąskaitas, ir žmonės šiuos pinigus gali naudoti savo nuožiūra.
Ar jau turite duomenų, kaip žmonės šias lėšas naudoja?
Kol kas tikslių duomenų dar neturime. Reikės bent mėnesio ar pusantro, kad galėtume pateikti išsamesnę analizę. Tačiau jau dabar matome tam tikras tendencijas: vartojimas yra akivaizdžiai išaugęs, tai pastebi ir patys žmonės parduotuvėse. Taip pat ženkliai padidėjo grynųjų pinigų poreikis – iš bankomatų jų išsiimama du ar tris kartus daugiau nei įprastai. Be to, įmonės praneša, kad gyventojai anksčiau laiko grąžina kreditus ir mažina savo įsiskolinimus. Tikėtina, kad dalis lėšų, kaip ir Estijos atveju, tiesiog liks sąskaitose ir nepateks į ekonomiką.
Jauni žmonės apie pensiją galvoja mažiau
Jeigu darytume prielaidą, kad iš tiesų daugiau pasitraukė jaunesni ir vidutines pajamas gaunantys žmonės, kokį poveikį tai gali turėti?
Jei ši prielaida pasitvirtins, tai būtų logiška – jauni žmonės paprastai mažiau galvoja apie pensiją, nes ji atrodo labai tolima. Jiems gali atrodyti, kad dar bus laiko sukaupti lėšų ateityje. Tačiau tokia nuostata yra klaidinga, nes kaupti yra paprasčiau, efektyviau ir greičiau, kai tai pradedama kuo anksčiau, vos pradėjus dirbti.
Buvo daug kalbų, kad leidus žmonėms atsiimti pinigus, antroji pensijų pakopa gali žlugti. Ji žlugs ar ne?
Pensijų kaupimo sistema veikia ir šis sudėtingas etapas, mano manymu, tai tik patvirtino. Iš maždaug 10 mlrd. eurų sukauptų lėšų apie 4 mlrd. buvo išmokėta – ir tai įvyko sklandžiai. Pensijų fonduose liko apie 6 mlrd. eurų, tai yra panašus lygis kaip 2023 metais. Kitaip tariant, sistema atsitraukė maždaug 2–3 metais atgal, tačiau iš esmės ji išliko stabili ir funkcionuojanti. Daug žmonių toliau kaupia, o bendra sukaupta suma vis dar yra reikšminga.
Visą pokalbį išgirskite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Jau nusibodo tas viešas aptarinėjimas.
Kam čia iš valdžios labiausisi skauda , kad žmonės pasiėmė savo turtą ir leidžia kaip nori ?
Daug žmonių iškeliauja anapilin dar nesulaukę pensijos ir visi įmokų pinigai į socialinį draudimą atitenka Sodrai.
Reikua džiaugtis , kad žmonės įsigys , būstą , ar auto , ar nuvažiuos į kelionę , ar... pragers.
Koks kieno reikalas , tai tų žmonių pinigai.
