Kaip pranešė LAT, „SKR Baltic“ kreipėsi į teismą dėl paskelbtos publikacijos, prašydama paneigti joje nurodytą informaciją ir priteisti žalos atlyginimą. Atsakovė – žiniasklaidos priemonė – teigė, kad ieškinys yra SLAPP, ir prašė palikti jį nenagrinėtą.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad byloje yra pakankamai požymių ieškinį laikyti SLAPP, ir paliko jį nenagrinėtą, pripažinę, kad ieškinys turi atgrasomojo veikimo požymių.
SLAPP (angl. strategic lawsuit against public participation) – strateginis ieškinys dėl visuomenės dalyvavimo.
Tokiais laikomi valstybės institucijų, verslo įmonių ar pavienių galingų asmenų ieškiniai siekiant cenzūruoti, įbauginti ir nutildyti juos kritikuojančius, nepalankią informaciją, susijusią su viešuoju interesu, teikiančius asmenis.
Kaip BNS skelbė, apylinkės ir apygardos teismai konstatavo, kad šioje byloje egzistuoja pakankamas pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, nes juo siekiama pakenkti „Delfi“ veiklai, daryti spaudimą dėl tolesnio visuomenės informavimo apie ketinamą įsigyti 8 hektarų didelės vertės valstybinės žemės sklypą ir su tuo susijusią procedūrą.
Teismų vertinimu, vien dėl to, kad atsakovė „Delfi“ ir jos žurnalistas šiuo klausimu supažindina visuomenę, ginčo straipsnyje leidžiant pasisakyti ir suinteresuotoms pusėms, bei veikia aktyviai, atsakovės veikla negali būti ribojama.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad teisės aktuose pateikiamas SLAPP požymių sąrašas yra pavyzdinio (neprivalomojo) ir nebaigtinio pobūdžio.
Teismas turi vertinti visas reikšmingas aplinkybes – tiek tiesiogiai įstatyme nustatytus požymius, tiek kitas reikšmingas aplinkybes, kurių visuma patvirtina, kad ieškinys pareikštas piktnaudžiaujant.
Pasak teismo, tokiu ieškiniu iš tikrųjų siekiama ne apginti pažeistą teisę, o užkirsti kelią atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai, nuo jos atgrasyti ar už ją nubausti.
Kasacinis teismas nurodė, kad bylą nagrinėję teismai atsižvelgė į kelias svarbias aplinkybes. Jie įvertino, kad atsakovė yra visuomenės informavimo priemonė, o ginčas kilo dėl ieškovės siekio išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, todėl yra susijęs su viešuoju interesu. Taip pat buvo vertinamas ieškovės prašomų teisių gynimo priemonių pobūdis ir jų proporcingumas.
Teismai atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė aktyviai bandė daryti įtaką atsakovės skelbiamos informacijos apie valstybinės žemės nuomos procesą turiniui, ėmėsi veiksmų tiesiogiai prieš publikacijų autorių.
Taip pat įvertinta, kad ieškinys buvo pateiktas tik po dvejų metų nuo publikacijos paskelbimo, o didžioji dalis reikalavimų jau buvo nagrinėta kitose bylose, kuriose ieškovė prašė taikyti kitas teisių gynimo priemones.
Kasacinio teismo vertinimu, šios nustatytos ir įvertintos aplinkybės atitinka SLAPP požymius.
LAT paliko galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Ieškinį pateikė praėjusiais metais
„SKR Baltic“ ieškinį „Delfi“ pateikė praėjusiais metais. Pasak naujienų portalo, ieškinys pateiktas dėl 2022 metų gegužę publikuoto Tomo Janonio straipsnio apie ketinimą parduoti 8 hektarų valstybinį sklypą be aukciono mažesne nei rinkos kaina ir po žurnalistinio tyrimo pasikeitusią Nacionalinės žemės tarnybos poziciją.
Bendrovė prašė teismo įpareigoti duomenis paneigti kaip neatitinkančius tikrovės, taip pat priteisti iš atsakovės 10 tūkst. eurų žalos atlyginimą.
