Kuriose šalyse mokamas didžiausias darbo užmokestis? Ir kaip atrodo atlyginimai, pakoreguoti pagal perkamosios galios standartus?
Lietuva ryškiai atsilieka nuo ES vidurkio
2024 m. ES vieno asmens be vaikų namų ūkio vidutinis atlyginimas 2464,39 euro atskaičius mokesčius. ES vidurkį lenkia 12 Europos šalių, tuo metu 18 šalių yra žemiau šio rodiklio.
Europoje didžiausi atlyginimai į rankas 2024 m. buvo mokami Šveicarijoje (7135,92 euro), Liuksemburge (4200,8 euro), Nyderlanduose (3991,04 euro), Norvegijoje (3935,99 euro) ir Airijoje (3850,65 euro).
Tuo metu mažiausi atlygio į rankas vidurkiai buvo užfiksuoti Vengrijoje (1156,92 euro), Rumunijoje (1054,54 euro), Kroatijoje (1150,82 euro), Turkijoje (953,32 euro) ir Bulgarijoje (922,83 euro).
Didžiausias vidutinis atlygis į rankas Europoje yra per 7,7 karto didesnis, nei mažiausias.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuvoje šis rodiklis yra žemesnis nei ES vidurkis. 2024 m. vidutinis atlyginimas į rankas Lietuvoje buvo 1325,75 euro, o tai yra vienas iš prastesnių rodiklių ne tik ES, bet ir visoje Europoje.
Lietuva šiame sąraše yra 8 vietoje nuo galo ir lenkia 6-tą blogiausią rodiklį fiksuojančią Slovakiją (1172,48 euro) ir 7-oje nuo galo vietoje esančią kaimyninę Latviją (1212,51 euro).
Tuo metu kaimyninė Lenkija (1416,86 euro) Lietuvą lenkia apie 91 euru, o Estija (1585,21 euro) – 259,5 euro.
Šiuo metu vidutinis atlygis į rankas Lietuvoje siekia apie 1428,48 euro, o tai yra per 100 eurų didesnė suma nei prieš metus.
Vyriausioji „Artea” banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad net atmetus infliacijos įtaką, Lietuva pagal realaus darbo užmokesčio augimo tempą pastaraisiais metais lenkė daugelį ES valstybių, tačiau vis dar nėra pavijusi vidurkio.
Anot ekonomistės, tam įtakos turi regioniniai skirtumai šalyje, Lietuvos ekonominės struktūros išskirtinumas, nepakankamas investicijų ir produktyvumo lygis.
„Atlyginimų augimą Lietuvoje jau kurį laiką apsprendžia keletas veiksnių: nuo metų pradžios kaskart reikšmingai padidinama mėnesinės minimali alga, viešojo sektoriaus atlyginimų didinimas ir darbo rinkos paklausos ir pasiūlos disbalansai, kurie ypač paūmėja ekonomikos bumo laikotarpiais.
Šiemet ir kitąmet, Europos centriniam bankui apkarpius palūkanų normas, numatomas ciklinis atsigavimas turėtų auginti darbuotojų paklausą ir paskatinti tolesnį atlyginimų augimą privačiame sektoriuje.
Taigi, prognozuojama, kad atlyginimų augimas Lietuvoje tęsis ir toliau, be to, jis ir toliau bus spartesnis negu vidutiniškai ES. Tai leis Lietuvai artėti, o ilgainiui ir pasivyti ES vidurkį“, – nurodė I. Genytė-Pikčienė.
Ar tikrai gyvename blogiau?
Lyginant Europos šalių vidutinius atlyginimus į rankas, svarbu nepamiršti vieno esminio dalyko – gyvenimo kainos visur skirtingos.
Tai, kas atrodo kaip solidus atlygis vienoje šalyje, kitoje gali reikšti tik bazinių poreikių patenkinimą.
Todėl tikrasis rodiklis, leidžiantis objektyviai palyginti žmonių finansines galimybes skirtingose šalyse – perkamoji galia.
Perkamoji galia yra piniginis vienetas, už kurį teoriškai galima įsigyti tiek pat prekių ir paslaugų kiekvienoje šalyje, todėl lyginant vidutinius atlygius tokiu būdu yra pašalinamas kainų lygio skirtumų poveikis.
2024 m. „Eurostat“ duomenys rodo, kad ES vidutinio atlyginimo dydis į rankas pagal perkamąją galią yra 2285,39 euro.
Lyginant vidutinį atlygį pagal perkamąją galią Europoje pirmauja Šveicarija (3915,23 euro). Tai rodo, kad net ir aukštų kainų kontekste atlyginimai ten yra proporcingai dideli.
Tuo metu visos kitos šalys kiek pakeičia savo pozicijas.
Pavyzdžiui, pagal vidutinį atlygį į rankas antroje vietoje Europoje buvęs Liuksemburgas, lyginant atlygius pagal perkamąją galią, atsiduria 4-oje vietoje (3007,08 euro).
Nyderlandai iš 3 pakyla į 2-ają vietą (3234,26 euro), o Norvegija iš 4-os į 3-ąją (3063,17 euro). Tuo metu 5 didžiausią vidutinį atlygį į rankas fiksuojanti Airija, lyginant pagal perkamąją galią, atsiduria 7-oje vietoje (2649,93 euro).
Lietuva, lyginant pagal perkamąją galią, pakyla viena pozicija aukščiau (1506,39 euro). Tuo metu kaimyninė Latvija yra prieš paskutinė (1365,5 euro), o Estija taip pat atsilieka nuo Lietuvos (1483,84 euro).
Kai šalis pakyla į aukštesnę vietą vertinant pagal perkamąją galią, tai reiškia, kad nors nominalus atlyginimas gal ir nėra pats didžiausias, kainų lygis toje šalyje yra santykinai žemas, todėl gyventojai gali sau leisti daugiau.
Priešingai, jei šalis nusileidžia žemyn pagal perkamąją galią, vadinasi, nors atlyginimai gali būti aukšti, kainos taip pat yra didelės, tad reali pinigų vertė – mažesnė.
Vyriausioji „Artea” banko ekonomistė pastebėjo, kad gyvenimo lygis Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį išaugo labai reikšmingai, o pastaraisiais metais, priešingai nei kaimynams, pavyko išvengti ekonomikos nuosmukio.
„Sėkminga ekonomikos raida leido Lietuvai sklandžiau nei Latvijai, Estijai, ar vangiau besivysčiusioms Vakarų Europos valstybėms, absorbuoti 2022-2023 m. energetikos krizės ir infliacijos šoko padarinius perkamajai galiai.
Vidutinis atlyginimas, pensijos ir kiti socialiniai dydžiai augo gerokai sparčiau nei kilo kainos, tad vidutiniškai gyvenimo lygis tikrai augo“, – nurodė I. Genytė-Pikčienė.
Lietuvoje atlyginimai ir toliau auga?
„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pastebi, kad šių metų pradžioje lietuvių atlyginimai augo 8–9 proc. Tai yra lėčiau nei pernai, kai augimas buvo dviženklis.
Šiemet pajamų didėjimą Lietuvoje labiausiai paskatino minimalios mėnesinės algos kilimas nuo 924 iki 1038 eurų.
Sparčiausias darbo užmokesčio augimas fiksuotas viešajame sektoriuje, ypač švietimo ir žmonių sveikatos priežiūros srityse. Dabar vidutinės darbo pajamos į rankas čia siekia atitinkamai 1 317 eurų ir 1 568 eurus.
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje darbo pajamos didėjo kiek daugiau nei 8 proc. ir siekė 880 eurų į rankas. Panašus augimas procentais fiksuotas taip pat informacijos ir ryšių veikloje, tik čia pajamos didesnės nei vidutinės: uždirbama apie 2 300 eurų į rankas.
Tačiau didėjant darbuotojų atlyginimams mažėja darbo vietų kai kuriuose sektoriuose.
„Darbuotojų skaičiaus mažėjimą lėmė tiek bendros ekonominės tendencijos, tiek griežtinama leidimų laikinai gyventi bei vizų išdavimo tvarka Baltarusijos piliečiams. Tarp beveik 9 tūkstančių darbuotojų, pasitraukusių iš transporto sektoriaus, pusė buvo kilę iš Baltarusijos“, – pastebi Kristina Zitikytė.
Prekyboje, kur darbuotojų skaičius sumažėjo apie 9 tūkstančiais, traukėsi tos pačios profesijos, kaip ir ankstesniais ketvirčiais: parduotuvių pardavėjų, reklamos ir rinkodaros specialistų.
Tuo metu žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje buvo stebėtas augimas. Apdraustųjų skaičius čia padidėjo 6 tūkstančiais.
„Tikėtina, kad visuomenės senėjimo tendencijos turi įtakos ir tam tikrų profesijų poreikiui. Labiausiai daugėjo slaugos specialistų, asmens sveikatos priežiūros padėjėjų skaičius, taip pat jaunesniųjų socialinių darbuotojų ir gydytojų specialistų“, – komentuoja Kristina Zitikytė.
Vis daugiau imasi papildomo darbo
Nepaisant to, kad pastaraisiais metais atlyginimai Lietuvoje nuosekliai auga, tačiau nemažai Lietuvos gyventojų susiduria su finansiniais iššūkiais, dėl kurių imasi papildomo darbo.
Vieniems neužtenka pagrindinio atlyginimo padengti visus mėnesio poreikius, kiti nori greičiau sukaupti pinigų konkrečiam tikslui – kelionei, studijoms ar būsto įnašui.
Personalo specialistė Rita Karavaitienė neabejoja – papildomas darbas Lietuvoje tampa reikšminga ir vis labiau populiarėjančia darbo santykių forma.
„Tai tampa reikšminga ir didėjančio populiarumo darbo santykių forma. Šios formos populiarumui turi suteikiamos nuotolinio darbo galimybės ir platformos, kuriose galima ieškoti papildomo darbo arba pasiūlyti savo paslaugas rinkai“, – dalijosi specialistė.
Anot jos, tokias galimybes dažniausiai pasirenka jauni žmonės, kuriuos labiausiai motyvuoja pinigai.
„Papildomus darbus renkasi įvairių amžiaus grupių žmonės. Aktyviausi dalyviai yra 25–34 metų amžiaus. Jiems neretai būna itin aktualu užsidirbti papildomai, o atlygis jiems yra vienas iš pagrindinių variklių prisiimant daugiau darbų“, – nurodė R. Karavaitienė.
Tiesa, ir galimybių papildomai užsidirbti Lietuvoje tikrai netrūksta. Gyventojai gali rinktis įvairius papildomus darbus nuo maisto pristatymo iki vienkartinio darbo prekybos centre, o taip pat ir labai lanksčiai – savo pasirinktu laiku ir tempu.
Pasak personalo specialistės, ir įmonės vis dažniau renkasi lanksčias darbo formas, kai neturi galimybių samdyti darbuotojų ilgam laikui ar nuolatiniam darbui.
R. Karavaitienė nurodė, kad populiariausios papildomo darbo galimybės Lietuvoje yra susijusios su transportu, t. y. pavežėjimas arba taksi paslaugos, maisto pristatymo bei kurjerių tarnybos darbai.
Taip pat itin populiariais pasirinkimais išlieka paslaugų srities darbai, tai ir su reklama, rinkodara susiję darbai, pavyzdžiui, grafinis dizainas, socialinių tinklų administravimas, klientų aptarnavimas, elektroninė prekyba, specifinės IT užduotys.
Visgi papildomo darbo gali rasti ir kitų paslaugų teikėjai.
Anot specialistės dažnai ieškomi korepetitoriai, auklės, treneriai, gyvūnų prižiūrėtojai / vedžiotojai ar meistrų paslaugos, pavyzdžiui, santechnikos, elektros, smulkūs ūkio-technikos, remonto darbai ir kt.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
