Teisingumo ministerija ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu, tyrimą atliko portalas Pricer.lt Kainos buvo patikrintos firminėse ir nuosavo prekės ženklo gamintojų internetinėse parduotuvėse. Iš viso įvertintos 60 prekių kainos, 12 Europos Sąjungos šalių.
Lietuva pagal įvertintų prekių kainas yra sąrašo viduryje – šeštoje vietoje. Tai reiškia, kad dalis prekių Lietuvoje pigesnės, dalis – brangesnės. Tyrimo duomenimis, pagal drabužių kainą Lietuva kartu su Latvija ir Estija dalijasi 6-8 vietas, o pagal avalynės kainas – 5-8 vietas.
„Tyrimo metu vertinome ir lyginome tapačių prekių, avalynės, drabužių ir buitinės technikos kainas, kai prekės parduodamas tarpvalstybinių mastu. Vertinome „Zara“, „Ecco“, „Massimo dutti“ ir t.t. Rezultatai rodo, kad ir dabar yra prekybininkų, kurie stengiasi kad prekių prieinamumas būtų palankesnis Lietuvos vartotojams, bet yra ir nemažai prekių, kurios viršija ES vidurkį. Kainos vertintos ir su PVM ir be PVM. Didelės įtakos PVM kainos dydžiui tikrai neturi ir kainai esminės įtakos nedaro rinkos dydis. Štai, pavyzdžiui, Latvijoje kur rinka mažesnė, buitinės technikos kainos yra mažesnės nei Lietuvoje“, – kalbėjo teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.
Jos teigimu, pagrindinis tyrimo tikslas užtikrinti, kad Lietuvos vartotojams prekės būtų prieinamos ne prasčiau nei kitų šalių vartotojams. Dėl to bus pradedamas viešas dialogas su prekybininkais. Teisingumo ministerija mano, kad viešumas, atvirumas yra kelias, kuris padėtų didinti prieinamumą prie prekių. Taip pat vystomas dialogas su Baltijos šalimis, kad būtų galima šioje rinkoje sumažinti kainas. Dialogas bus vykdomas ir su Europos Komisija, ir Europos Parlamentu.
Be to, Vyriausybė žada rudenį pristatyti planą, kaip suvaldyti ne tik pramoninių prekių, bet ir maisto prekių kainas.
Drabužiai pigiausi Ispanijoje ir Portugalijoje
Pranešama, kad identiški drabužiai Lietuvoje kainuoja maždaug 15 proc. brangiau nei Ispanijoje. Pavyzdžiui, parduotuvėje „Zara“ tie patys marškinėliai Lenkijoje kainuoja 20 eurų, Ispanijoje, Portugalijoje – 21 eurą, Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Belgijoje apie – 25 eurus. Prieita išvados, kad iš 20 pasirinktų drabužių, devyni buvo pigesni Ispanijoje. Lietuvoje nė vienas rūbas nėra pigesnis nei Ispanijoje. Lyginant su Lenkija, 15 drabužių pigesni Lenkijoje, o 5 drabužiai – Lietuvoje. Brangiausių drabužių šalis, vertinant pagal vidutinę kainą, yra Čekija. Mažiausią kainą moka Portugalijos ir Ispanijos gyventojai.
Pavyzdžiui, to paties ženklo „Zara“ spalvingi vyriški marškiniai Lietuvoje kainuoja 25 proc. brangiau nei Ispanijoje ar Portugalijoje, ir beveik (18 proc.) 10 eurų brangiau nei Lenkijoje. Rožinė „Reserved“ prekės ženklo palaidinė Lietuvoje kainuoja 17,99 eurų, o Lenkijoje – 16,38 eurų. „Pull&Bear“ prekės ženklos sportinės kelnės su logotipu Lietuvoje kainuoja 13 proc. brangiau nei Vokietijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje Ispanijoje bei Italijoje „Adidas“ vyriškos kelnės „Sportsdirect“ internetinėje parduotuvėje Lietuvoje kainuoja 6 proc. brangiau nei Jungtinėje Karalystėje, tačiau 5 proc. pigiau nei Lenkijoje ir net 15 proc. pigiau nei Čekijoje. Zomšinis džinsinio stiliaus švarkas „Massimo dutti“ Lietuvoje yra 50 eurų brangesnis nei Ispanijoje ar Portugalijoje, tačiau daug pigesnis nei Čekijoje.
Manoma, kad kainos Portugalijoje ir Ispanijoje yra pigesnės dėl gamintojo įsisteigimo vietų.
Pigiausi batai – Belgijoje
O štai „Massimo Dutti“ sportinius batelius Ispanijoje ir Portugalijoje galima nusipirkti už 70, Lenkijoje – už 82, Lietuvoje – už 90 eurų. „Ecco“ prekės ženklo avalynės kainos nuo 5 iki 19 eurų aukštesnės nei kitose „Ecco“ prekės ženklo avalynės platinimo šalyse.
Moteriškos basutės „Deichman“ 3 eurais brangesnės Lietuvoje nei Lenkijoje. Vaikiški „Pirmieji batukai“ toje pačioje parduotuvėje kainuoja apie 7 eurus brangiau nei Lenkijoje.
„Vidutiniškai avalynės kaina 27,4 proc. svyruoja. Brangiausios avalynės šalis yra Čekija, mažiausią kainą moka Belgija. Pastebima, kad kainų svyravimams nelabai turi įtakos valiutų kursų svyravimai“, - pastebėjo VVTAT direktorė Neringa Urbonaitė.
Buitinių prekių kainos artimos Lenkijos
Nurodoma, kad buitinės technikos gaminių kainų 12 ES valstybių palyginti nepavyko, nes ne visose šalyse rado pakankamai identiškų prekių. Tad buvo lyginamos kainos tarp Baltijos šalių ir Lenkijos, bei atskirai tarp Lietuvos ir Vokietijos, Čekijos bei Ispanijos. Nurodoma, kad šių prekių kainos fiksuotos lankomiausiose elektroninėse parduotuvėse (Lietuvoje – Pigu.lt), o atskirų prekių jose neradus – jos kaina fiksuota „Google“ paieškoje aukščiausią poziciją turinčioje elektroninėje parduotuvėje. Pripažįstama, kad nedidelis surastų identiškų buitinės technikos prekių imtis neleidžia daryti patikimų išvadų, tačiau spėja, kad Lietuvoje jų kainos yra artimos Lenkijos ir Čekijos kainų lygiui ir kiek mažesnis nei Vokietijoje ir Ispanijoje.
„Buitinė technika Latvijoje pigiausia. Kavos aparatas apie 49 eurus brangesnis Lietuvoje. O lyginant Lietuvą su Lenkija didelių skirtumų nenustatyta. Kaip kurios buitinės technikos prekės net yra pigesnės nei Belgijoje ar Britanijoje.
Palyginus faktines ir fizines parduotuves, atsižvelgiant į nuolaidų, kainodaros, išpardavimo lygį tikėtina, kad būtų didesni skirtumai nei yra dabar“, – kalbėjo VVTAT direktorė Neringa Urbonaitė.
Pavyzdžiui, „Beko“ skalbimo mašina Lietuvoje kainuoja 60 eurų daugiau nei Latvijoje. Skiriasi ir elektrinių virdulių kainos. Pavyzdžiui, „Electrolux“ virdulio kaina Lietuvoje kainuoja 70 eurų, o Latvijoje 59,59 eurų. Barzdaskutės Lietuvoje apie 10 eurų brangesnės. Televizorių kainos Lietuvoje taip pat didesnės negu kaimyninėje Latvijoje – kainų skirtumai svyruoja nuo 30 iki 45 eurų.
Lietuvos vartotojų asociacijų aljanso narys Kęstutis Kupšys įsitikinęs, kad tyrimas patvirtino, jog Lietuva nėra pigiausių kainų šalis.
„Kainų skirtumai elektroninėse parduotuvėse jau pastebimi, tai manau, kad fizinėse parduotuvėse tie kainų skirtumai dar labiau pastebimi. Prekybininkai gali ten laisviau tas kainas nustatinėti, kaip jiems tinka ir tai mus liūdina tik kaip vartotojus. Esame žemos perkamosios galios šalis ir dar permokėti už prekę, kuri kitur Europoje kainuoja pigiau, tai yra nemaloni realybė. Turime vieną šansą būti gudresni ir protingesni. Visur esantis internetas vartotojams atveria galimybes kainas lyginti, nepamiršti pasitikrinti fizinę parduotuvę su elektronine ir padaryti sąmoningą sprendimą. Pirkimas neturi būti spontaniškas“, – kalbėjo jis.
Prekybininkų atstovas: šiuo tyrimu remtis negalima
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas dar vakar pareiškė, kad šis tyrimas yra nereprezentatyvus, jo metodologija – diskutuotina.
„Tyrimas tikrai yra nereprezentatyvus, nes vertinta tik 60 prekių iš trijų skirtingų sektorių – drabužių, avalynės ir buitinės technikos, tik dvylikoje ES šalių. Tyrimo metodologija taip pat yra kvestionuotina, nes vertinti tik garsūs ir žinomi prekės ženklai. Dėl to kalbant apie kainų lygį Lietuvoje, šiuo tyrimu tikrai negalima remtis“, – BNS komentavo L. Vilimas.
L. Vilimui užkliuvo ir tai, kad prekių kainos buvo lygintos elektroninėse parduotuvėse, neatsižvelgiant į akcijų kainas ir išpardavimus.
„Tyrimą atlikusi organizacija, aš tikrai nenoriu jos diskredituoti, nėra žinoma kaip atliekanti kompetetingus ir autoritetingus tyrimus, juo labiau, ji net neturi tam resursų. Tokius tyrimus atlieka pasaulinio lygio bendrovės, kurioms prekybininkai pagal sutartis teikia ataskaitas apie prekių pardavimą per kasas. Tokiuose tyrimuose privalu vertinti fizines ir internetines parduotuves, išpardavimų ir akcijų lygį, jų metu parduodamų prekių kiekių ir tik taip išvesti tam tikrus vidurkius ir tendencijas“, – aiškino L. Vilimas.
Pasak jo, pateikti geresnius pasiūlymus vartotojams nori ir rinkoje konkuruojantys prekybininkai, bet labiausiai kainoms įtaką daro perkamas produkcijos kiekis, kuris Lietuvos atveju nėra didelis.
„Manau, kad tyrimo duomenis atidžiai įvertins ir prekybos įmonės, tyrimą pateiksime nariams. Galbūt analizė bus kažkiek naudinga ir prekybininkams, gal net pravers derybose su tiekėjais“, – kalbėjo prekybininkų atstovas.
Pricer.lt įkūrėjas Artūras Vizickas teigia, kad metodologija buvo suderinta su VVTAT suderinta. Atsirinktos ir turtingos, ir neturtingos ES šalys. O internetinės parduotuvės pasirinktos todėl, kad buvo galimybė tą pačią dieną visas patikrinti. O ir tyrimas taip atsiėjo pigiau – 660 eurų.
„Kitaip tyrimas labai brangus būtų, nes reikėtų į kiekvieną šalį važiuoti ir daug resursų bei pastangų, kad nuvykti į tas fizines vietas, o tai sudėtinga atlikti. Dėl to pasirinktas atviras kanalas. Ir fiksuotos kainos tą pačią dieną, nes kainos dinamiškos ir po savaitės jau gali pasikeisti ar produktų nebūti prekyboje“, – teigė jis.
VVTAT artimiausiu metu žada pradėti tyrimą dėl būtiniausių maisto produktų kainų palyginimo Lietuvoje ir kitose ES valstybėse.
