Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.
Kaip gyvensime artimiausiu metu ir ko tikėtis iš Lietuvos ekonomikos?
Nepaisant karo Artimuosiuose Rytuose, išaugusių energijos kainų ir neapibrėžtumo, Lietuvos ekonomika juda į priekį pakankamai rimtai. Šiais metais prognozuojame 2,7 proc. augimą, kitais metais – 2,4 proc. Darbo rinka yra intensyvi ir aktyvi, nedarbo lygis pamažėjęs, o darbo užmokesčio augimo skaičiavimus peržiūrėjome į viršų: šiais metais atlyginimai turėtų augti 9,4 proc., kitąmet – šiek tiek sumažėti.
Šitoje istorijoje yra vienas „bet“ – tai kainų augimas. Rugpjūčio duomenimis, infliacija siekė 5,6 proc., bet mėnesinė infliacija greičiausiai prakirs 6 proc. ribą spalio mėnesį, o vidutiniškai kainų lygis šiemet bus 5 proc. didesnis nei pernai. Taip, kainos kanda, bet augimas kitąmet turėtų slopti, o atlyginimų augimas jį viršija, todėl turime perkamosios galios padidėjimą. Žmonių sąmonėje įsirėžia keli dalykai: ką jie mato degalinių švieslentėse, maisto produktų lentynose ir ką moka už komunalinius.
Kuro ir maisto kainų prognozės
Kiek dar gali brangti degalai?
Šiuo metu naftos kainos yra beveik tuose pačiuose lygiuose, kaip buvo kovą ir balandį, ir tai atsispindi degalinių švieslentėse. Kiek dar kuras galėtų brangti, pamatysime su biudžeto prognoze: jeigu matysime, kad didėja degalai, akcizai jiems didės lėčiau arba greičiau, ir tai atsispindės degalinėse.
Kas labiausiai brangs parduotuvių lentynose?
Jeigu žiūrime į bendrą maisto kainų infliaciją, Lietuvoje ji buvo pakankamai nedidelė – viena žemiausių Europos Sąjungoje. Daugiausia dėl klimatinių priežasčių matomas maisto kainų brangimas pasaulio rinkose kitąmet gali prisidėti dėl prastesnio derliaus ir panašių elementų.
Bet kainų augimą Lietuvoje daugiausia lemia dvi didelės dalys: degalai ir paslaugų infliacija, kurią nulemia darbo užmokesčio augimas. Tiesioginę įtaką kainų augimui turėjo ir mokestiniai pakeitimai – tai ilgalaikiai sprendimai, reikalingi sustiprinti valstybės biudžetą egzistencinių grėsmių akivaizdoje, bet trumpuoju laikotarpiu už tai mokame aukštesnėmis kainomis.
Kiek gali kilti bendras kainų lygis ir palūkanos?
Stabilioje ekonomikoje kainos po truputį kyla nuolat. Centrinis bankas siekia 2 proc. tikslinio infliacijos lygio vidutiniu laikotarpiu. Šiuo metu kainos Europoje auga 3,3 proc. Siekdamas užkardyti degalų kainų padidėjimo poveikį platesniam persimetimui į prekių ir paslaugų kainas, Centrinis bankas didina palūkanų normas ir taip stabdo šį procesą.
Kiek dar gali didėti paskolų palūkanos?
Šiuo metu iš principo neįmanoma atsakyti, nes sprendimai priimami vertinant visą duomenų spektrą. Bet akivaizdu, kad infliacinis spaudimas yra padidėjęs ir infliacija užsitęsia ilgiau, nei norėtųsi. Tą rodo tiek Lietuvos banko, tiek Europos Centrinio Banko prognozės, kad rinkos šiuo metu prognozuoja dar ne vieną palūkanų normų padidėjimą.
Artėjantis šildymo sezonas numatomas skaudus
Kiek brangs šildymas ir kiek jis bus skaudus gyventojams?
Šildymas turbūt bus brangesnis negu pernai. Iš vienos pusės, turime dvigubai didesnes dujų kainas nei pernai, o apskritai dujų kainos yra vienos aukščiausių per paskutinius 3–4 metus. Dujų saugyklos Europoje yra bene mažiausiai užpildytos per paskutinius penkerius metus, o ateities sandoriai palengvėjimą rodo tik po šildymo sezono.
Galų gale, yra panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui. Statistikoje šildymo kainų padidėjimą jau matome, bet kadangi sezonas dar neprasidėjęs, žmonės to realybėje dar nepajuto, tačiau netrukus pajusime visi.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
