Kėdainių rajone gyvenantis ūkininkas Vidmantas Kvedaras Lietuvoje garsėja ne tik kaip daržovių augintojas, bet ir kaip raugintų agurkų bei kopūstų tiekėjas. Didžiausią V. Kvedaro ūkio produkcijos dalį sudaro 35 ha morkų ir 47 ha kopūstų. 1998 m. Lančiūnavoje įsteigtą ūkį V. Kvedaras išplėtė padedamas dviejų sūnų – tarptautinės teisės magistro laipsnį turinčio Arno ir administravimo bakalauro studijas baigusio Pauliaus. Ūkininko teigimu, modernizuoti ūkį padėjo ir paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) lėšos.
Nulėmė atsitiktinumas
V. Kvedaras sako puikiai prisimenantis, kaip ūkyje sumanė pradėti gaminti ir pardavinėti raugintus kopūstus. Ūkininkas tvirtina, kad verslo pradžią lėmė netikėtai susiklosčiusios aplinkybės.
„1998 m. kiek vėliau pasėjau kopūstus, kadangi sėklų pardavėjai garantavo, kad daržovės užaugti spės. Tačiau nuimant derlių kopūstų galvos buvo mažos, nelabai tiko prekybai. Nutariau, kad derlių gaila išmesti, todėl sugalvojome juos užraugti. Vėliau „užsikabinome“ – kitiems metams kopūstų auginome specialiai daugiau, kad galėtume užraugti“, – teigia V. Kvedaras.
Nors anuomet pardavinėti raugintus kopūstus buvo gana neįprasta – dauguma šeimininkių namuose jų pasigamindavo pačios – maždaug 50 tonų raugintų kopūstų pirkėjai išpirko neilgai trukus, per rudenį ir žiemą. „Dabar, manau, kad yra kiek kitoks laikmetis, žmonės užsiėmę, visi skuba, bėga, tai namuose pasiraugti jau mažai kas spėja“, – sako ūkininkas.
Pašnekovas teigia, kad jo ūkio gaminami rauginti kopūstai yra švieži ir nespėja prarūgti – išpardavus ankstesnę produkciją, iš sandėlių ir šaldytuvų imamos kopūstų galvos, kurios yra pjaustomos ir raugiamos naujoms partijoms. „Rūgimas natūralus, jokių priedų nededame, išskyrus druską, kmynus ir spanguoles“, – patikina jis.
Dažnai skanauja ir patys
Paklaustas, kaip atskirti kokybiškai raugintus kopūstus, V. Kvedaras atsako: „Tinkamai rauginti kopūstai turėtų būti šviesūs, traškūs, malonaus skonio“. V. Kvedaro rauginti kopūstai gardinami spanguolėmis, kmynais. Ūkininkas turi idėjų ateičiai ir galvoja rinkai pasiūlyti raugintų kopūstų pagal naują receptūrą.
Kėdainių rajono ūkininko šeima dažnai ir patys maistui naudoja raugintus kopūstus: mišrainėms, sriuboms, troškinimui, pyragėliams, blynų įdarui. „Jeigu žmonės nori pasiskaninti raugintus kopūstus, tai paprasčiausias būdas yra pridėti šiek tiek cukraus, aliejaus ir svogūnų bei viską gerai išmaišyti prieš valgant“, – pataria pašnekovas.
Ūkininkas tvirtina, kad tiek visos žalios daržovės, tiek ir rauginti kopūstai yra vitaminingi ir naudingi žmogaus organizmui. „Raugintuose kopūstuose yra daug vitamino C – taip teigia ir mokslininkai. Šio vitamino yra net daugiau, nei žaliuose kopūstuose – vykstant fermentacijos procesui vitamino C gausėja. Žinoma, valgant raugintas daržoves reikėtų nepamiršti ir šviežių“, – įsitikinęs jis.
Nori skatinti vartojimą
Per metus V. Kvedaro ūkyje užraugiama apie kelis šimtus tonų kopūstų. Daugiausia produkcijos keliauja į didžiuosius Lietuvos prekybos centrus. Dalis pasiekia ir lietuviško skonio išsiilgusius emigrantus – V. Kvedaro kopūstų galima rasti ne vienoje Didžiosios Britanijos lietuviško maisto parduotuvėlėje.
Pašnekovas apgailestauja, kad pastaraisiais metais sumenko daržovių kainos. Iš padėties teko gelbėtis ieškant naujų prekybos formų. „Ypač sumažėjo morkų kaina ir pardavimai – morkos buvo pagrindinė daržovė, kurią veždavome į Rusiją. Nusprendėme realizuoti vietoje: papildomai valome, skutame. Skutame ir bulves, burokėlius, lupame svogūnus. Daugiau skustų morkų pardavėme ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje“, – aiškina ūkininkas.
V. Kvedaro ūkis gavo paramą pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Už paramos lėšas šiuo metu rekonstruojamas perdirbimo cechas raugintų kopūstų gamybai, įsigytos automatinės fasavimo linijos į kibirėlius ir maišelius bei įranga daržovių skutimui ir pjaustymui.
Daugiau informacijos apie įsipareigojimus pagal KPP priemones galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėje.
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA „Facebook“ paskyros!
nr. 50220
