Seimo komitetuose jau svarstoma galimybė griežtinti socialinių įmonių steigimą. Esą jose darbuojasi tik nedidelė dalis neįgaliųjų, o tokių bendrovių savininkai šluojasi milijoninius pelnus. Tačiau šių įmonių atstovai sako, kad pataisos be darbo paliks šimtus negalią turinčių žmonių, o dirbantiems mažės atlyginimai.
Savera Stasiūnienė 21 metus dirbo siuvėja. Prieš porą metų moterį atleido. Radviliškietės darbingumas tik 55 proc. Ji mano, jog būtent dėl to iki šiol veltui mynė įvairių įmonių slenksčius.
„Nenori priimti neįgalaus žmogaus, nes jis negali dirbti tokiu pajėgumu, kaip ir visi žmonės. Buvau daug kur – ir siuvyklose, ir kitose įmonėse, ieškojau jau bet kokio darbo“, – pasakoja S. Stasiūnienė.
Moteris pradėjo dirbti tik pirmadienį Radviliškyje atsidariusioje socialinėje įmonėje, kurioje iki metų pabaigos planuojama įdarbinti dar 20 negalią turinčių žmonių.
Bendrovė dirbs medienos srityje – gamins biokurą, padėklus, malkas. Visą produkciją ketina eksportuoti.
Baiminasi, kad be darbo liks šimtai neįgaliųjų
Jevgenijus Bardauskas, Giedrius Vitkauskas, LTV „Šiandien“,
www.lrt.lt
2011 spalio 24 d. 19:20
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)
Seimo komitetuose jau svarstoma galimybė griežtinti socialinių įmonių steigimą. Esą jose darbuojasi tik nedidelė dalis neįgaliųjų, o tokių bendrovių savininkai šluojasi milijoninius pelnus. Tačiau šių įmonių atstovai sako, kad pataisos be darbo paliks šimtus negalią turinčių žmonių, o dirbantiems mažės atlyginimai.
Savera Stasiūnienė 21 metus dirbo siuvėja. Prieš porą metų moterį atleido. Radviliškietės darbingumas tik 55 proc. Ji mano, jog būtent dėl to iki šiol veltui mynė įvairių įmonių slenksčius.
„Nenori priimti neįgalaus žmogaus, nes jis negali dirbti tokiu pajėgumu, kaip ir visi žmonės. Buvau daug kur – ir siuvyklose, ir kitose įmonėse, ieškojau jau bet kokio darbo“, – pasakoja S. Stasiūnienė.
Moteris pradėjo dirbti tik pirmadienį Radviliškyje atsidariusioje socialinėje įmonėje, kurioje iki metų pabaigos planuojama įdarbinti dar 20 negalią turinčių žmonių.
Bendrovė dirbs medienos srityje – gamins biokurą, padėklus, malkas. Visą produkciją ketina eksportuoti.
„Kai atsirinkome tam tikrą kiekį žmonių, pasikvietėme juos antrą kartą. Žmonės susirinko kaip į giminės susirinkimą – visi pasipuošę, pasitempę, pasiruošę ir sakė: „Mes norime dirbti“, – kalbėjo įmonės „Socialiniai sprendimai“ steigėjas Girmantas Juknys.
Tik gali būti, kad ši socialinė įmonė duris atveria viena iš paskutiniųjų. Seimo komitetuose jau svarstoma griežtinti socialinių įmonių steigimą. Esą dabar pernelyg tuo piktnaudžiaujama.
„Gal net apskritai reikėtų atsisakyti socialinių įmonių statuso. Nes tokių įmonių yra 139, jose dirba 2,8 tūkst. žmonių, o tuo metu 270 tūkst. neįgaliųjų nesinaudoja tokių įmonių paslaugom. Tuo tarpu socialinių įmonių savininkai, kurių yra apie 100, per keletą metų gavo milijoninius pelnus, ir jie nebuvo grąžinti atgal į gamybų vystymą, pagalbai darbuotojams“, – tvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas.
Socialines įmones vienijančios organizacijos atstovai tikina, kad įstatymo pakeitimai apribos neįgalių asmenų teisę į darbą – įmonės mažiau jų įdarbins, o esamos mažins darbuotojų skaičių.
Be to, įstatymo projekte siūloma dešimtadaliu mažinti ir subsidijas, o tai, manoma, paveiks neįgaliųjų atlyginimus. Esą priėmus šias pataisas, darbo netektų apie 1,5 tūkst. žmonių.
„Mes nematome kažkokių konkrečių kontrolės mechanizmų, tik kaip biudžetą taupyti, apsunkinti tokių įmonių veiklą, ją apriboti. Taip atsiranda naujų ataskaitų, skaičiavimo tvarkų ir pan., bet tas nesąlygos piktnaudžiavimo sumažėjimo“, – teigia Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos direktorius Gediminas Bartukus.
Lietuvoje yra apie 140 socialinių įmonių. Daugiausiai jos darbuojasi paslaugų srityje.
J. Bardauskas, G. Vitkauskas
