Italijos Senatas priėmė įstatymą, pagal kurį premjeras Silvio Berlusconi, kol eina pareigas, išvengs baudžiamojo persekiojimo. Kritikai teigia, kad šiuo įstatymu kaip tik ir siekiama apsaugoti premjerą nuo kaltinimų korupcija.
Pagal naująjį įstatymą neliečiamybė suteikiama 4 įtakingiausiems Italijos pareigūnams: premjerui, prezidentui ir abejų parlamento rūmų pirmininkams, kol jie eina pareigas. Įstatymo projektui pritarė 171 senatorius, "prieš" balsavo 128, "susilaikė" - 6 senatoriai.
Pirmiausia, naudos iš naujojo įstatymo, kuriam anksčiau pritarė žemieji Deputatų Rūmai, turės S.Berlusconi. Jis buvo kaltinamas tuo, kad savo advokatui britui Davidui Millsui sumokėjo 380 tūkst. eurų (1,3 mln. litų) mainais už jam palankų liudijimą per du teismo procesus. Jiedu ir dar daugiau kaip 10 atsakovų Milane buvo teisiami dėl mokestinio sukčiavimo S.Berlusconi šeimai priklausančiai televizijos grupei "Mediaset" Jungtinėse Valstijose įsigyjant filmų teises.
71 metų S.Berlusconi ne kartą kaltino magistrato teisėjus, pirmiausia gimtajame Milane, vykdant prieš jį politiškai motyvuotą kampaniją. Šiemet balandį S.Berlusconi trečią kartą tapo premjeru, bet dabar jo koalicija turi pakankamai didelę persvarą, kad galėtų priimti prieštaringai vertinamus pasiūlymus, kurių jam nepavyko prastumti per ankstesnes kadencijas.
Teisingumo ministras Angiolino Alfano kelios valandos prieš galutinį balsavimą Senate pasakė kalbą, kurioje gynė įstatymo projektą. Jo žodžiais, įstatymas nėra nei per ankstyvas, nei pavėluotas.
Įstatymui dėl neliečiamybės atkakliai priešinosi ir magistrato teisėjai, ir daugelis kairiosios pakraipos opozicijos narių. Milijardierius S.Berlusconi buvo kaltinamas korupcija, mokestiniu sukčiavimu, sąskaitų klastojimu ir neteisėtu politinių partijų finansavimu. Nors kai kurie pradiniai teismo sprendimai buvo jam nepalankūs, jis niekada taip ir nebuvo galutinai nuteistas.
Šio žiniasklaidos magnato kovos teismuose nesiliauja jau daugiau kaip dešimtmetį, nuo pat jo įsiveržimo į šalies politinę sceną. S.Berlusconi planuoja rudenį vykdyti tolesnes teismų sistemos reformas, kurių tikslas, pasak jo, paspartinti lėtą bylų nagrinėjimą teismuose. Tačiau jis taip pat nori pažaboti tai, ką vadina pernelyg dideliais magistratų įgaliojimais, ir reformuoti teisėjus skiriančią magistratų tarybą. Tačiau kritikai sako, jog tokie žingsniai kelia pavojų magistratų nepriklausomybei.
Dabartinė Italijos magistratų nepriklausomybė buvo užtikrinta pokariu, kai stipri teismų sistema buvo laikoma apsauga nuo fašizmo pasikartojimo.
