Lenkijos laukia sunkūs laikai, nes Suomija ir Švedija po ilgų svarstymų pagaliau pritarė prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream“ tiesimui Baltijos jūros dugnu, teigia Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas Wladyslawas Stasiakas.
Lenkija, Ukraina ir Baltijos šalys itin priešinasi šio dujotiekio, sujungsiančio Rusiją ir Vokietiją, tiesimui. Minėtosios valstybės teigia, kad „Nord Stream“ kelia pavojų jų energetiniam saugumui, o tuo tarpu prie protestų prisijungę aplinkosaugininkai nerimauja dėl dujotiekio poveikio Baltijos jūros ekologijai.
W. Stasiakas, duodamas interviu Lenkijos radijui, pareiškė, kad Vidurio Europos šalys po „Nord Stream“ projekto užbaigimo bus išstumtos iš svarbiausios dujų transporto schemos. Jis taip pat nerimavo dėl vamzdyno poveikio ekologijai.
Naujienų agentūra „Reuters“ savo ruožtu cituoja Lenkijos vyriausybės naftos ekspertą Przemyslawą Wiplerį, kuris teigia, kad nuo to laiko, kai „Nord Stream“ pradės pilnai veikti, Rusija galės užsukti dujas Lenkijai ir taip užsitikrinti, kad dėl to nenukentės pagrindinė jos klientė Vokietija.
„Nord Stream“ dujotiekį ties Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“, Vokietijos kompanijos BASF ir E.ON. Darbai turėtų būti pradėti kitų metų balandį. Per metus šis dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją turėtų perduoti 55 mln. kubinių metrų dujų.
