Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala.
Ar Baltijos šalims ir Lenkijai gali būti padidinta grėsmė iš Rusijos?
Aš manau, kad ta grėsmė yra aukštame lygyje jau pakankamai ilgą laiką. Matome, kad Rusija jaučiasi spaudžiama. Rusijai nepavyksta pasiekti rezultatų kare Ukrainos fronte, todėl atsiveria terpės ieškoti būdų nukreipti dėmesį arba pademonstruoti Vakarų šalims, kad, jeigu tęsis parama Ukrainai, galbūt ir jos patirs kaštų.
Aš nemanyčiau, kad dabar turime kažką, kas priverstų mus rimčiau sunerimti, nes tas nerimas, ko gero, yra pakankamai aukštame lygyje, kaip ir minėjau, jau ilgą laiką.
Kaip turėtume vertinti Rusijos grėsmę
Ar vertėtų sunerimti dėl V. Zelenskio pareiškimo apie artėjančias 40 dienų?
Noras perimti iniciatyvą. Matyti, kad Kremlius praranda daugiau karių fronte, nei geba rekrutuoti. Kremliaus ekonomika braška – jau viršytas visiems metams planuotas biudžeto deficitas. Reikėjo priimti ir įstatymus Rusijoje, kad būtų galima toliau skolintis.
Naftos kaina vėl krenta žemyn, tad jokio didesnio pelno iš ten tikėtis taip pat neverta. Atsiveria terpė spaudimui, ir, galbūt jam išaugus, tikėtis, kad keisis Kremliaus ultimatumo pozicijos, ir kažkada metų eigoje ar netolimoje perspektyvoje galės prasidėti realios derybos dėl karo pabaigos.
Matydamas tą situaciją, V. Zelenskis nori iniciatyvą ne tik turėti, bet ir ją stiprinti, sakydamas, kad per artimiausias 40 dienų papildomais veiksmais – nors iš tikrųjų tai turbūt bus tęsiama tai, kas daroma iki šiol – dar labiau didins spaudimą, ieškos paramos Vakarų šalyse ir tikėsis, kad Kremliaus laikysena koreguosis.
Kaip Lenkijos vadovai vertina Ukrainos ir Lenkijos konfliktą, į ką tai gali išvirsti?
Na, nuotaikos dviprasmiškos. Viena vertus, visi puikiai supranta, kad Ukraina yra kertinė valstybė visos Europos saugumui. Ji priešinasi tiesioginei Rusijos grėsmei, kuri yra grėsmė ir Lenkijai, ir kitoms šalims. Kita vertus, istoriniai aštrumai Lenkijos ir Ukrainos santykiuose nėra naujiena.
Emocijų lygis šovė į viršų, ir didžioji dalis tiek vyriausybės pareigūnų, tiek kitų tikisi, kad ši emocijų banga vis dėlto nuslūgs, nes kitas scenarijus – jeigu simbolinius veiksmus dėl valstybinių apdovanojimų keis tolesni žingsniai, net ir simboliniai – situacija blogėtų, o laimėtojas šiuo atveju būtų tik vienas, ir tai – agresorius. Todėl svarbiausia išlaikyti rimtį ir grįžti į trajektoriją.
Kiek tikėtina, kad rimtis bus išlaikyta?
Tai yra pavojinga. Aišku, vasaros laikotarpis gal nėra pats blogiausias – šiek tiek atoslūgio, atostogų metas taip pat nėra problema šioje situacijoje, galbūt net privalumas. Matome, kad santykiai tarp Lenkijos ir Ukrainos toliau vyksta, niekas nėra nuspręsta taip, kad turėtų realų poveikį Ukrainos gynybiniams pajėgumams.
Lenkija ir toliau padeda apginkluoti Ukrainą, remia jos siekį tapti Europos Sąjungos nare. Tad kol kas situacija valdoma. Ji gali tapti problema, jeigu eskalacija tęsis, bet, manau, abiejose pusėse yra aiškus interesas šią situaciją kiek įmanoma suvaldyti.
Pasakė, ar Lukašenka pajėgus pasipriešinti
Kaip vertinti situaciją su Baltarusija?
Aleksandras Lukašenka turi labai menką manevro laisvę priimti strateginius sprendimus. Tai matėme ir didelio masto karo invazijos pradžioje, kai Baltarusijos teritorija buvo naudojama tiesioginėms atakoms, ir kai buvo nuspręsta joje dislokuoti Rusijos branduolinį ginklą.
Lukašenka neturi sprendimo teisės šioje srityje, bet tuo pačiu desperatiškai bando išvengti situacijos, kai Ukraina galėtų nusitaikyti į Baltarusiją kaip agresorę ir imtis karinių veiksmų.
Tai yra blogiausias scenarijus Lukašenkai. Todėl matome balansavimą ir laukimą Kremliaus sprendimų. Jeigu Kremlius nurodys, Lukašenka negalės imtis veiksmų, kurie prieštarautų jo pozicijai.
Kaip vertinti tai, kad A. Lukašenka bendrauja su amerikiečiais?
Dialogas su amerikiečiais vyksta, matome ir apčiuopiamų rezultatų – paleisti politiniai kaliniai. Tai nėra smulkmena, ypač žinant jų politinį svorį.
Tačiau kartu matome ribas: nėra atidaryta JAV ambasada Baltarusijoje, nėra kitų proveržio signalų, kurie dar prieš pusmetį atrodė tikėtini. Signalai aiškūs – ir amerikiečiai, ir europiečiai supranta, kad Lukašenka yra priklausomas nuo Rusijos.
Jie nori dialogo tam, kad jam suteiktų šiokią tokią manevro laisvę, tačiau neturi iliuzijų, kad režimas artimiausiu metu iš esmės keisis.
Ko tikėtis iš artėjančio NATO viršūnių susitikimo?
Reikėtų tikėtis, kad nebus fejerverkų. Prezidentas Donaldas Trumpas panašu, kad atvyksta, ir tai yra gerai. Nenorėtume, kad susitikimas vyktų be galingiausios NATO valstybės.
Dabar jo tonas, palyginti su ankstesniais mėnesiais, yra švelnesnis. Geriausias rezultatas būtų – jokių pernelyg didelių politinių emocijų ir reikšmingų pareiškimų, tęsiami darbai gynybos srityje, didinami pajėgumai, ir aiški žinia Rusijai, kad parama Ukrainai tęsis.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
