Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su NATO tarptautinio karinio štabo generalinis direktorius Gen. Ltn. Remigijumi Baltrėnu.
Kariuomenės pasitelkimas pasienyje
Lietuva stiprina savo sienos su Baltarusija apsaugą ir pasitelkė kariuomenę. Ar galime tikėtis mobilizacijos Rusijoje ir bėglių srauto į Lietuvą?
Aš pradėsiu nuo suverenių sprendimų. Remiantis žvalgybos informacija, Lietuvos kariuomenės vadovybė ir ministerijos vadovybė priėmė sprendimus, kurie leidžia taikos metu pasitelkti kariuomenę ir sustiprinti pasienio apsaugą. Tai yra turbūt įprastas dalykas, tik klausimas – kaip tai komunikuojama ir kokia yra priežastis.
Dabar kalbant apie priežastį: taip, prieš Dūmos rinkimus Rusijoje buvo daug kalbų ir spekuliacijų apie tai, kad Putinas laukia Dūmos rinkimų ir tada paskelbs mobilizaciją. Ar mobilizacija bus paskelbta, ar ne – čia turbūt būtų spekuliacija dėliotis. Tai, kad yra informacijos apie galimą mobilizaciją – teoriškai taip, bet pasižiūrėkime ir į kitus aspektus: ar pačiam Putinui būtų naudinga skelbti mobilizaciją? Iš to konteksto galima matyti, kad tai yra kol kas vertinimas, kad tai gali įvykti.
Dėl galimo bėgimo iš Kaliningrado į Lietuvą – mes turime turėti omenyje, kad mūsų pasienis yra pakankamai gerai sutvarkytas, yra efektyviai suorganizuota sienos apsauga, o algoritmai ir procesai vietoje yra paruošti. Jeigu vyktų civilių žmonių bėgimas ir atsitraukimas – tai vienas aspektas, o hibridiniai veiksmai jau yra visai kitas aspektas.
Latvijos pasienyje užfiksuotas atvejis, kai kaukėti asmenys bandė įstumti migrantus ir grasino ginklais kaimynų kariams. Ar turima žvalgybinės informacijos apie panašius veiksmus prieš Lietuvą?
Aš norėčiau priminti trumpą istoriją, kad Lietuvoje mes jau turėjome problemų su migrantų įstūmimu, turėjome labai panašių situacijų. Latvijos tarnybų vertinimas pirmiausia yra toks, kad galimai buvo ginkluotas grasinimas, todėl palikime spekuliacijas į šoną.
Aš pakomentuosiu tai, kad hibridinių veiksmų, kuriuos mes daugiau žinome viešojoje erdvėje, tikrai padaugėjo, ir šito negaliu paneigti. Intensyvumas yra padidėjęs tiek Latvijoje, tiek Vokietijoje ar Lenkijoje. Tuo pačiu metu yra padidėjusi atsakomybė ir atsakas iš NATO bei pavienių valstybių į tuos hibridinius veiksmus. Ką paminėjote apie latvišką atvejį – žvalgybinės informacijos, žinoma, yra. Šitoje vietoje aš nelabai galėčiau plėstis į detales, bet Aljanso valstybių, įskaitant ir Lietuvą, atsakas yra gerinamas ir efektyvinamas.
Oro gynybos iššūkiai
Estija ir Lenkija telkia karius arčiau sienų, perka tolimojo nuotolio raketas bei tankus. Ar tai rodo, kad situacija sparčiai blogėja?
Aš nedėčiau vertinimo, kad situacija sparčiai blogėja. Pirmiausia reikia suvokti priežastis. Jeigu pasižiūrėsime į pajėgumų vystymą ir įsigijimą – jie seniai planavo tai padaryti. Pajėgumai atėjo iš gynybos pramonės. Tiesiog laike, kai viskas akumuliuojasi ir susideda į krūvą, atrodo, kad įvyksta staigus pakilimas, bet tai yra pakankamai normalūs veiksmai, kuriuos daro ta pati Estija arba Lenkija. Pajėgumai ateina, pasienis stiprinamas, o jeigu matoma, kad neužtenka valstybės sienos apsaugos pajėgumų vienoje ar kitoje valstybėje, pagal planus yra pasitelkiama kariuomenė. Aš nematau nieko ekstraordinaraus, kas sakytų, jog tikrai esame krizėje, kuri gali dar labiau blogėti. Kai kurie dalykai yra labai natūralūs, iš anksto suprogramuoti laike, ir jie tiesiog dabar įvyko.
Visuomenei kyla klausimų dėl skraidančių dronų ir radarų pirkimo. Ar Lietuva nestabdo savo oro gynybos stiprinimo?
Stabdymo nėra. Gera žinia yra tai, ką turbūt girdėjote pavasarį ir vasarą, – oro policijos planas buvo pakeistas į oro gynybos planą. NATO kontekste tai yra didžiulis pokytis: tie naikintuvai, kurie yra Lietuvoje ir visame Rytų flange, gali būti naudojami žymiai lanksčiau ir greičiau, ką ir parodė to vieno drono numušimas Lietuvoje.
Tai, kad yra spragų – taip, jų yra. Tai, kad radarai ir raketos nepagaminami per mėnesį – tokia yra realybė. Gynybos pramonės situacija šiai dienai pagerėjo, bet ji nedidėjo tokiu tempu, kurio reikėtų Lietuvai ir NATO aljansui. Būkime vis dėlto realistai. Mes ieškome sprendinių, aš matydamas žinau, kaip Lietuva jų ieško, bet negalvokime apie tai, kad galime nueiti į „Maximą“ ir nusipirkti „Patriot“ bateriją.
NATO reakcija į hibridines atakas
Hibridinės atakos vyksta ne tik Baltijos šalyse, bet ir Vokietijoje ar Nyderlanduose. Ar Rusija nebebijo NATO atsakomųjų veiksmų?
Aš pradėsiu nuo to, kad NATO atgrasymas veikia. Neužmirškime, kad NATO aljansas yra branduolinis aljansas ir turi branduolinio atgrasymo elementą. Tai viena. Antra – konvencinėje srityje yra penktasis straipsnis. Nebuvo net jokios diskusijos apie penktąjį straipsnį, todėl nepadėčiau į šoną to, kad atgrasymas neveikia.
Kalbant apie hibridinius veiksmus – pirmasis atsakas dėl jų yra pačios valstybės vidinis atsakas. Tas pats Vokietijos pavyzdys, Leipcigo įvykis rodo, kaip Vokietija tinkamai sureagavo, ištyrė, priskyrė agresijos veiksmą aktoriui (šiuo atveju kalbame apie Rusiją), apie tai informavo visuomenę ir apsikeitė žvalgybine informacija Aljanso viduje. Bet galutinis sprendimas, ar kvies, pavyzdžiui, ketvirtojo straipsnio konsultacijas, yra tos valstybės politinės vadovybės sprendimas.
Kada ir kaip NATO galėtų tiesiogiai įsikišti į tokius incidentus?
Reagavimo į hibridinius veiksmus kontekste NATO štabe yra sukurta tarptautinė karinio ir politinio štabų grupė, kuriai ir aš priklausau. Mes keičiamės informacija ir diskutuojame apie priemones, kurias galime pritaikyti.
Reikia suvokti, kad hibridiniame kontekste pirmas veiksmas yra pačios valstybės, tačiau žvalgybinės informacijos apsikeitimas, patarimai valstybei, kaip geriau vystyti savo pajėgumus ir reaguoti į hibridinius veiksmus, kritinės infrastruktūros apsaugos organizavimas bei atsparumo dėliojimas – visa tai vykdo valstybės, keisdamosi informacija su Aljansu. Sąjungininkų vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas turi atskirus planus, pagal kuriuos dėliojasi, kas būtų, jeigu būtų. Iš tikrųjų daug dalykų vyksta, tik jie nėra vieši.
Koks žingsnis turėtų būti žengtas, kad Rusijai būtų parodyta aiški riba?
Turbūt neturėsime pakankamai laiko jūsų interviu sudėlioti scenarijus, kas būtų, jeigu būtų, ir kaip sureaguotų NATO ar visi kiti. Noriu tik patikinti, kad pats atgrasymas ir patys planai dėl galimų situacijų yra ruošiami ir yra vietoje.
Tačiau, kaip ir Aljanso sutartyje, yra 3-iasis straipsnis, kuris apibrėžia valstybės atsakomybę, yra 4-asis straipsnis dėl konsultacijų, dėl kurių sprendžia pati valstybė, ir yra 5-asis straipsnis, kur NATO yra pasiruošusi bet kada, kai valstybei reikės, jį aktyvuoti ir apginti NATO teritoriją.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
