Sofia Zago nekeliavo į rizikos zonoje esančias šalis. Mergaitė pasijuto blogai pabuvusi ligoninėje šiauriniame Trento mieste, kur tuo metu gydėsi šeima, susirgusi maliarija per kelionę į Burkiną Fasą.
„Kategoriškai galime atmesti galimybę, kad maliarija vaikas užsikrėtė už ligoninės ribų“, – Milane vykstančio Didžiojo septyneto (G-7) susitikimo sveikatos klausimais užkulisiuose sakė Italijos sveikatos apsaugos ministrė Beatrice Lorenzin.
Šv. Klaros ligoninė primygtinai tvirtino, kad naudoja tik vienkartines adatas, dėl to tyrėjai ėmė svarstyti tikimybę, kad mirtina liga vaikas galėjo susirgti Italijos pajūryje, kur atostogavo su šeima.
XIX a. maliarija Italijoje buvo smarkiai išplitusi, bet 1962 metais buvo visiškai išnaikinta. Tikimybė, kad maliarija grįžo į šalį ir net į šaltesnes jos vietas, italams sukėlė daug nerimo.
Vis dėlto, tyrimai parodė, kad S. Zago ir ligoninėje gydyta minėta šeima apsikrėtė ta pačia ligos atmaina, o tai reiškia, kad mergaitė tikriausiai buvo apkrėsta nuo šios šeimos, dėl žmogaus klaidos, pavyzdžiui, antrą kartą panaudotos adatos.
„Atrodo, kad tai nuramina, nes reiškia, kad šalyje nėra maliariją nešiojančių uodų“, – sakė B. Lorenzin.
Europoje pasitaiko atvejų, kai patekę į lėktuvus arba bagažą, iš šalių, kuriose yra didelis sergamumas maliarija, į senąjį žemyną atkeliauja apkrėsti uodai. Tačiau tyrėjai atmetė galimybę, kad toks uodas į Šv. Klaros ligoninę pateko kartu su susirgusia šeima.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), 2015 metais visame pasaulyje buvo užregistruota 212 milijonų maliarijos atvejų ir 429 tūkst. mirties nuo jos atvejų. Devyniasdešimt procentų maliarijos atvejų užregistruojama Afrikos žemyne, o didžiausia rizika kyla vaikams iki penkerių metų.
