Draudimas, atspindintis 2019 m. policijos įsakymą, draudžiantį vedžioti šunis sostinėje Teherane, praėjusią savaitę buvo išplėstas į mažiausiai dar 18 miestų. Vežti šunis transporto priemonėse taip pat uždrausta.
Nuo 1979 m. islamo revoliucijos Irane šunų laikymas yra nepageidautinas, nes valdžia laiko šunis „nešvariais“ bei Vakarų kultūros įtakos palikimu. Nepaisant pastangų nuo to atgrasyti, šunų savininkų daugėja, ypač tarp jaunų žmonių, ir tai laikoma maišto prieš Irano režimą forma.
Pastarosiomis dienomis draudimą įsivedė ir kiti miestai, įskaitant Isfahaną ir Kermaną. Sekmadienį draudimą įvedusio vakarinio Ilamo miesto pareigūnas sakė, kad prieš žmones, pažeidusius naujas taisykles, bus imtasi „teisinių veiksmų“, pranešė vietos žiniasklaida.
Iki šiol apribojimai buvo vykdomi nevienodai, daugelis šunų savininkų ir toliau viešai vedžioja savo šunis Teherane ir kitur Irane. Nacionalinio įstatymo, visiškai draudžiančio turėti šunis, nėra, tačiau prokurorai dažnai nustato vietos apribojimus, kuriuos vykdo policija. Daugelis ėmėsi vedžioti savo šunis nuošaliose vietose naktimis arba vežiojasi juos, kad nebūtų sučiupti.
„Šunų vedžiojimas kelia grėsmę visuomenės sveikatai, ramybei ir patogumui“, – valstybiniam laikraščiui sakė vakarinio Hamedano miesto prokuroras Abbasas Najafi. Islamo režimo politikai naminių gyvūnėlių laikymą laiko prieštaraujančiu islamui. Daugelis religijos mokovų teigia, kad šunų glostymas arba sąlytis su jų seilėmis yra rituališkai nešvarus.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei anksčiau kaip „smerktiną“ apibūdino šunų laikymą, jei jie nėra skirti ganyti bandas, medžioti ar sergėti. 2021 m. 75 įstatymų leidėjai pasmerkė šunų nuosavybę kaip „destruktyvią socialinę problemą“, galinčią „ilgainiui pakeisti iraniečių ir islamišką gyvenimo būdą“.
Irano kultūros ir Islamo gairių ministerijos 2010 m. uždraudė augintinių ar su gyvūnais susijusių produktų reklamą, o 2014 m. parlamente buvo siekiama šunų vedžiotojams skirti baudas ir net nuplakti, tačiau įstatymo projektas nebuvo priimtas.
Po pastarojo susidorojimo kritikai sako, kad policija turėtų sutelkti dėmesį į visuomenės saugumą didėjant susirūpinimui dėl smurtinių nusikaltimų, o ne nusitaikyti į šunų savininkus ir varžyti asmens laisves.
Šunų turėjimas, Irane privalomų hidžabų įstatymų nepaisymas, pogrindiniai vakarėliai ir alkoholio vartojimas jau seniai tapo tylaus maišto prieš teokratinį Irano režimą formomis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
