Vašingtonas ėmėsi sankcijų prieš prezidentą Nicolas Maduro ir keletą jo sąjungininkų bei dėl bandymo numalšinti šalies opoziciją pavadino jį diktatoriumi. Venesuela, savo ruožtu, Jungtines Valstijas apkaltino „imperialistine agresija“.
Tačiau naujausi D.Trumpo komentarai yra pirmieji ženklai, kad jis svarsto karinę intervenciją.
„Mes turime daug variantų Venesuelai, taip pat ir galimą karinį variantą, jei prireiktų, – sakė jis žurnalistams Naujajame Džersyje. – Mes turime ginkluotų pajėgų visur pasaulyje labai tolimose vietose, o Venesuela nėra labai toli, ir žmonės kenčia, jie žūva“.
D.Trumpas teigė, kad Venesuelą krečianti politinė krizė buvo vienas svarbiausių klausimų per derybas, kurias jis surengė savo golfo klube Naujajame Džersyje. Derybose dalyvavo JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas) ir ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley (Niki Heili).
„Venesueloje netvarka. Ši netvarka labai pavojinga, ir padėtis – labai liūdna“, - teigė D.Trumpas.
Tačiau jei ir kuriamas koks JAV kariuomenės gynybos planas, šio kūrimo dar tik ankstyvasis etapas. Pentagono atstovas spaudai Ericas Pahonas (Erikas Pahonas) atsisakė pateikti platesnių komentarų apie D.Trumpo žodžius ir pareiškė: „Iki šiol Pentagonas nėra gavęs jokių nurodymų“.
E.Pahonas perspėjo, kad „kariuomenė planuoja gynybą įvairioms situacijoms; jei į mus kreiptųsi, mes pasirengę paremti visos vyriausybės pastangas ginti mūsų nacionalinius interesus ir apsaugoti JAV piliečius“.
Panaikinti nesutarimus
Baltieji Rūmai pranešė, kad Venesuelos lyderiui paprašius pokalbio telefonu su JAV prezidentu, D.Trumpas atsakė su N.Maduro kalbėsiąs „iškart po to, kai šioje šalyje bus atkurta demokratija“.
D.Trumpo karinis perspėjimas paskelbtas prabėgus dviem dienoms nuo jo administracijos pareiškimo apie skelbiamas naujas sankcijas Venesuelai. Jos taikomos praėjusią savaitę prisaikdintai N.Maduro ištikimų sąjungininkų asamblėjai, kurią Vašingtonas pavadino prezidento „diktatūra“.
„Tai beprotybės aktas, išskirtinio ekstremizmo aktas“, – per valstybinę televiziją pareiškė gynybos ministras generolas Vladimiras Padrino, kuris vadovauja Venesuelos ginkluotosioms pajėgoms.
„Jungtines Valstijas valdo ekstremistinis elitas, ir aš tikrai nežinau, kas vyksta, kas darosi pasaulyje“, – pažymėjo V.Padrino.
Į sankcijas, kurios anksčiau buvo nukreiptos prieš patį N.Maduro, Venesuelos vyriausybė anksčiau reagavo teiginiu, kad JAV „apsikvailins prieš visą pasaulį“.
Ketvirtadienį N.Maduro naująją Venesuelos Konstitucinę asamblėją paskelbė aukščiausiąja valdžia, aukštesne už visas vyriausybės institucijas, net jį patį, tvirtindamas, kad jos darbas – tariamai perrašyti Konstituciją – šaliai grąžins „taiką“.
Tačiau Jungtinės Amerikos Valstijos ir didžiausios Lotynų Amerikos šalys tvirtina, kad N.Maduro šia institucija sieks malšinti pasipriešinimą – varžyti opoziciją ir jos dominuojamą parlamentą.
Beveik 130 žuvusiųjų
Dėl šios krizės kilo demonstracijų banga, pastaruosius keturis mėnesius kamuojanti Venesuelą. Per susirėmimus tarp protestuotojų ir saugumo pajėgų žuvo beveik 130 žmonių.
Pastarąją savaitę protestai aprimo, nes saugumo pajėgos sustiprino represinius veiksmus, o demonstrantai nusivylė opozicijos nesugebėjimu kažką pakeisti.
Tačiau deglą perėmė kompiuteriniai įsilaužėliai. „The Binary Guardians“ pasivadinusi grupuotė ketvirtadienį prisiėmė atsakomybę už didžiulę kibernetinę ataką, dėl kurios septyni milijonai vartotojų liko be mobiliojo ryšio.
Sulaikyti išpuolį surengę du buvę kariuomenės bazės šiaurės vakariniame Valensijos mieste pareigūnai, pranešė V.Padrino.
„Visi tautos išdavikai, visi ėmęsi ginklų prieš FANB (Venesuelos ginkluotąsias pajėgas) sulauks pavyzdinės bausmės“, - teigė jis.
Pasipriešinimas N.Maduro valdymui naftą eksportuojančioje 30 milijonų gyventojų šalyje sustiprėjo per ilgai trukusią ekonominę krizė, dėl kurios kadaise turtingiausioje Lotynų Amerikos valstybėje ėmė trūkti maisto ir susidarė hiperinfliacija.
