Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Prezidento patarėju Deividu Matulioniu.
Prezidentas užsiminė turintis daugiau informacijos apie CŽA vadovo vizitą Kremliuje. Rusija teigia, kad buvo siekiama suorganizuoti Vladimiro Putino, Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio susitikimą, tačiau V. Putinas karo baigti nenori. Ar tai reiškia, kad Rusija planuoja eiti toliau, galbūt ir mūsų link?
CŽA vadovo vizitą vertiname teigiamai. Nors susitikimas vyko tarp JAV ir Rusijos atstovų, todėl visų detalių atskleisti negalime, informacijos apie pokalbių turinį turime pakankamai. Mūsų vertinimas pozityvus – tokie susitikimai yra sveikintini.
O dėl grėsmių lygio – šiandien situacija nesiskiria nuo tos, kurią turėjome gegužės ar birželio mėnesiais. Grėsmės lygis išlieka padidėjęs, tačiau pastaruoju metu jis papildomai neaugo.
Ką rodo Putino nenoras sėsti prie derybų stalo?
Jeigu V. Putinas atsisako derėtis ir siekti taikos, ką tai reiškia Vakarams?
Tai reiškia, kad privalome toliau taikyti sankcijas ir didinti paramą Ukrainai visais įmanomais būdais. V. Putinas turi suprasti, kad šis karas yra beviltiškas, ir jis turėtų būti priverstas sėsti prie derybų stalo. Šiuo metu susidaro įspūdis, kad jis tapo paties pradėto karo įkaitu.
Slaptas CŽA vadovo skrydis į Maskvą bei pastarieji incidentai kaimyninėse šalyse (pvz., gaisras dronų gamykloje Lenkijoje) rodo, kad veiksmai jau vyksta. Ar grėsmė nėra didesnė, nei teigiama?
Būtent apie tai ir kalbame – padaugėjo diversijų, sabotažo bei hibridinių veiksmų. Tokių išpuolių ateityje gali būti ir daugiau. Tai yra pagrindinis faktorius, sukeliantis riziką.
Tačiau noriu labai aiškiai pabrėžti ir nuraminti: neturime jokių indikacijų ar informacijos apie rengiamą konvencinės kariuomenės įsiveržimo operaciją.
JAV įsipareigojimai ir sąjungininkų pajėgos Lietuvoje
Vis pasigirsta abejonių, ar konflikto atveju JAV tikrai gintų Lietuvą. Kiek pagrįsti tokie būgštavimai?
Tokios išvados yra truputį iš lubų ištrauktos. Amerikiečiai niekada nėra pareiškę, kad negintų mūsų. Priešingai – jie siekia, kad NATO būtų stipresnė, ir ragina europiečius prisiimti daugiau atsakomybės, tačiau patys iš Aljanso pasitraukti neketina. Neturime jokio pagrindo nepasitikėti JAV. Kalbos apie tai, kad būtume palikti vieni, yra tiesiog dezinformacinis laukas.
Kada sulauksime konkrečių sprendimų dėl papildomų JAV karių dislokavimo Lietuvoje?
Galiu pakartoti tai, ką jau yra pasakę krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas – tikrai laukiame pozityvių sprendimų ir jie jau artėja. Tikslios datos šiandien įvardyti negaliu, tačiau darome viską, kad amerikiečių kariai mus pasiektų kuo greičiau.
Situacija Baltarusijos pasienyje
Pastaruoju metu sustiprinta kritinių objektų apsauga, šalia Vilniaus dislokuota NASAMS sistema. Ar tai reiškia pasiruošimą rimtam kariniam puolimui?
Ne, šie veiksmai skirti apsisaugoti nuo vadinamųjų „netikros vėliavos“ (angl. false flag) operacijų, hibridinių atakų, diversijų ir sabotažo. Sprendimai priimti tam, kad apsaugotume savo oro erdvę nuo nepageidaujamų įskridimų ir užtikrintume svarbiausių kritinės infrastruktūros objektų saugumą.
Kokia dabar situacija pasienyje su Baltarusija, ypač pasikeitus Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovui ir verdant diskusijoms dėl ginklo naudojimo?
Situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nėra dramatiška, skirtingai nei Latvijos ir Baltarusijos pasienyje, kur padėtis išlieka įtempta. Mūsų sienos apsauga yra itin gerai įtvirtinta, pasieniečiai puikiai atlieka savo darbą.
Kalbant apie ginklo naudojimo reglamentavimą – čia yra tam tikrų teisinių niuansų. Vidaus reikalų ministras ruošiasi pateikti atitinkamus įstatymo pakeitimus Seimui, ir šį žingsnį vertinčiau vienareikšmiškai pozityviai.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
