Trumpo iškelta susitarimo su Iranu sąlyga – „Abraomo susitarimus“ turi pasirašyti daugiau šalių
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paragino Artimųjų Rytų ir kitų regionų musulmonų daugumos šalis rengiamo taikos susitarimo su Iranu kontekste normalizuoti santykius su Izraeliu.
Ilgame socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše D. Trumpas išvardijo šalis, su kurių vadovais jis šeštadienį aptarė pastangas užbaigti karą su Iranu.
„Atsižvelgiant į visą darbą, kurį atliko Jungtinės Valstijos, siekdamos sudėlioti šį labai sudėtingą galvosūkį, turėtų būti privaloma, kad bent visos šios šalys vienu metu pasirašytų „Abraomo susitarimus“, – rašė JAV prezidentas.
„Tos šalys – tai Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai (jau narė!), Kataras, Pakistanas, Turkija, Egiptas, Jordanija ir Bahreinas (jau narė!)“, – vardijo D. Trumpas.
„Abraomo susitarimai“ – tai 2020 m. D. Trumpo iniciatyva sudarytų susitarimų rinkinys, plačiai pristatomas kaip didelė pergalė užsienio politikos fronte.
Šiuose susitarimuose reglamentuojamas diplomatinių santykių normalizavimas tarp Izraelio ir nuo seno jam priešiškų šalių.
Nors diplomatiniai sluoksniai šiuos susitarimus įvertino kaip žingsnį link taikesnių Artimųjų Rytų, daugelio šio regiono šalių gyventojams jie nepatinka, ypač dėl to, kad nepadeda išspręsti Izraelio ir Palestinos konflikto klausimo.
„Gali būti, kad viena ar kita šalis turi priežastį to nedaryti, ir tai bus suprantama, tačiau dauguma turėtų būti pasirengusios, norėti ir sugebėti paversti šį susitarimą su Iranu kur kas reikšmingesniu įvykiu nei jis būtų kitu atveju“, – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
„Pirmiausia juos turėtų nedelsdami pasirašyti Saudo Arabija ir Kataras, o visos kitos šalys turėtų pasekti jų pavyzdžiu. Jei to nepadarys, jos neturėtų dalyvauti rengiant šį Susitarimą, nes tai parodytų blogus ketinimus“, – aiškino jis.
Šaltiniai: Irano delegacija dėl taikos derybų lankosi Katare
Pirmadienį Kataro sostinėje Dohoje lankėsi aukšto lygio Irano delegacija, kurią sudaro šalies vyriausiasis derybininkas ir centrinio banko vadovas, kad aptartų taikos susitarimą su JAV ir įšaldytų aktyvų atblokavimą, naujienų agentūrai AFP pranešė su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis.
„Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas ir užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi šiandien anksti ryte atvyko į Dohą deryboms dėl vykstančių diplomatinių pastangų konfliktui užbaigti“, – teigė su anonimiškumo sąlyga šnekėjęs šaltinis.
Jis pridūrė, kad vizito metu daugiausia dėmesio bus skiriama klausimams, susijusiems su sąsiauriu ir labai prisodrintu uranu. Pasak jo, delegacijoje taip pat yra Irano centrinio banko valdytojas, siekiant aptarti įšaldytų lėšų klausimą, kuris „susitarimo memorandume yra numatytas kaip galutinio susitarimo dalis“.
Kaip rašė ELTA, Iranas pirmadienį pareiškė, kad, siekdami sudaryti susitarimą dėl karo pabaigos, Teheranas ir Vašingtonas susitarė dėl daugelio klausimų, tačiau įspėjo, jog susitarimas nebus pasirašytas jau netrukus.
„Teisinga sakyti, kad susitarėme dėl daugelio aptariamų klausimų“, – kassavaitinėje spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilas Baqaei.
„Bet niekas negali teigti, kad tai reiškia, jog susitarimas bus pasirašytas jau netrukus“, – nurodė jis ir apkaltino Vašingtoną „prieštaravimais“ ir keičiant savo pozicijas.
Tokios atstovo pastabos nuskambėjo po to, kai Iranas pranešė, kad baigia rengti 14 punktų pagrindus susitarimui dėl karo su Jungtinėmis Valstijomis, kuris prasidėjo vasario 28 d., pabaigos.
Prasidėjus karui, Iranas ėmė kontroliuoti eismą per Hormuzo sąsiaurį – gyvybiškai svarbų pasaulinį laivybos maršrutą. Dėl to visame pasaulyje stipriai išaugo naftos kainos.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė, kad susitarimas dėl karo su Iranu užbaigimo gali būti sudarytas jau pirmadienį, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažymėjo, jog liepė savo derybininkams neskubėti.
E. Baqaei spaudos konferencijoje tvirtino, kad rengiami pagrindai „yra orientuoti į karo užbaigimą“ visame regione, taip pat ir Libane.
Jis pakartojo, kad Irano branduolinės programos detalės – pagrindinė kliūtis Vašingtonui – nebuvo įtrauktos ir kad šis klausimas bus aptariamas tik tada, kai abi šalys susitars dėl pagrindų.
Dėl karo Artimuosiuose Rytuose Japonija planuoja milijardinį papildomą biudžetą
Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi pirmadienį pranešė, kad jos vyriausybė parengs 19 mlrd. JAV dolerių papildomą biudžetą, kad padėtų gyventojams, susiduriantiems su sparčiai augančiomis kasdienėmis išlaidomis, kurias lemia karas su Iranu.
S. Takaichi teigė, kad biudžetas, kurio dydis siekia apie 3 trln. jenų, bus panaudotas siekiant sušvelninti kylančių benzino, elektros ir dujų kainų poveikį, nes „padėtis Artimuosiuose Rytuose išlieka neaiški“.
„Siekdami sumažinti riziką, parengėme papildomą biudžetą, kad būtume visiškai pasirengę finansiškai“, – žurnalistams sakė premjerė ir pridūrė, kad projektas greičiausiai bus pateiktas parlamentui kitą savaitę.
Japonijos vyriausybė tikisi užtikrinti stabilų naftos tiekimą iki kito pavasario, sakė premjerė.
Praėjusį mėnesį Japonijos centrinis bankas padidino infliacijos ir sumažino augimo prognozes po to, kai dėl karo su Iranu smarkiai šoktelėjo naftos kainos. Jis teigė, kad „prognozuojama, jog žalios naftos kainų kilimas didins kainas, daugiausia energijos ir prekių, o toliau bus siekiama perkelti darbo užmokesčio padidėjimą į pardavimo kainas“.
Libano prezidentas Josephas Aounas: Izraelio pasitraukimas yra nediskutuotinas reikalavimas
Libano prezidentas Josephas Aounas pirmadienį pareiškė, kad Izraelio pasitraukimas iš šalies pietinio regiono yra nediskutuotinas reikalavimas, kurio institucijos sieks derybų keliu.
Komentaras pasirodė likus kelioms dienoms iki naujo derybų raundo Vašingtone.
Pareiškime, skirtame paminėti ankstesnį Izraelio pasitraukimą iš Pietų Libano 2000 metais po maždaug dviejų dešimtmečių okupacijos, J. Aounas sakė, kad „šiais metais išsivadavimo metinės minimos tuo metu, kai Libaną slegia skausminga realybė“.
„Izraelio atakos nesiliauja, o mūsų brangūs pietiniai kaimai vis dar kenčia nuo atsinaujinusios okupacijos“, – sakė jis.
Izraelio kariai, įsiveržę į Libaną per kovo 2 dieną prasidėjusį naujausią karą su „Hezbollah“, veikia iki vienašališkai nustatytos „geltonosios linijos“, kuri eina Libano teritorijoje, apie 10 kilometrų nuo sienos.
Izraelio kariuomenė taip pat vykdo intensyvius smūgius toli už šios linijos, nepaisydama paliaubų, kurios turėjo įsigalioti balandžio 17 dieną.
„Libanas nesusitaikys su šia realybe“, – sakė J. Aounas.
„Kelias į visišką Izraelio pasitraukimą išliks bekompromisis, nuolatinis nacionalinis reikalavimas, kurio (įvykdymą) Libano valstybė stengiasi pasiekti derybų keliu“, – pridūrė jis.
Libanas ir Izraelis praėjusį mėnesį pradėjo istorinius JAV tarpininkaujamus pokalbius ir ruošiasi ketvirtajam raundui birželio pradžioje. Prieš jį, gegužės 29-ąją, Pentagone įvyks karinių delegacijų susitikimas.
Irano remiamos libaniečių grupuotės „Hezbollah“ vadovas Naimas Qassemas (Naimas Kasemas) sekmadienį pakartojo savo nepritarimą tiesioginėms deryboms su Izraeliu ir grupuotės atsisakymą nusiginkluoti. „Hezbollah“ toliau atakuoja Izraelio taikinius Pietų Libane ir kitoje sienos pusėje.
„Jei ši vyriausybė nesugeba užtikrinti suvereniteto, ji turėtų pasitraukti, – pareiškė N. Qassemas. – Kur yra suverenitetas, jei JAV valdo Libano valstybės sraigtelius?“
J. Aounas teigė, kad derybos nėra „nei nuolaida, nei pasidavimas“.
„Pietų išlaisvinimas yra valstybės pareiga, palaikoma jos žmonių“, – pridūrė prezidentas.
Libano institucijos įsipareigojo nuginkluoti „Hezbollah“ ir uždraudė jos karinę veiklą po to, kai ji įtraukė Libaną į karą Artimuosiuose Rytuose raketų ugnimi į Izraelį, atsakydama į smūgius, per kuriuos žuvo Irano aukščiausiasis lyderis.
Sekmadienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pasmerkė „neapgalvotą „Hezbollah“ raginimą nuversti demokratiškai išrinktą Libano vyriausybę“ ir pareiškė, kad ši proiranietiška ginkluota grupuotė „aktyviai bando įstumti Libaną atgal į chaosą ir destrukciją“.
„Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas anksčiau pareiškė, kad „žmonės turi teisę išeiti į gatves ir nuversti vyriausybę“, reaguodami į Izraelio smūgius ir JAV sankcijas su „Hezbollah“ susijusiai finansų institucijai „al Qard al Hassan“.
Iranas sako imantis mokesčius už „navigacijos paslaugas“ Hormuzo sąsiauryje
Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbė, kad Teheranas renka mokesčius už „navigacijos paslaugas“ iš laivų, plaukiančių per strateginę reikšmę turintį Hormuzo sąsiaurį, o ne įveda rinkliavas.
„Teikiamoms paslaugoms – navigacijos paslaugoms, be priemonių, būtinų Hormuzo sąsiaurio, Persijos įlankos ir Omano jūros aplinkai apsaugoti – reikia tam tikrų mokesčių surinkimo“, – per savaitinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei (Esmaeilis Bagajis).
Jis pridūrė, kad Iranas „nesiekia rinkti rinkliavų“.
Iranas pirmadienį taip pat pareiškė, kad Teheranas ir Vašingtonas pasiekė susitarimą daugeliu klausimų keičiantis nuomonėmis dėl susitarimo užbaigti karą, tačiau įspėjo, kad susitarimo nesitikima artimiausiu metu.
„Teisinga sakyti, kad priėjome prie išvados dėl didelės dalies aptariamų klausimų“, – sakė E. Baqaei.
„Tačiau sakyti, jog tai reiškia, kad susitarimas netrukus bus pasirašytas, – niekas negali to teigti“, – sakė jis, kaltindamas Vašingtoną pozicijos kaitaliojimu.
Iranas: su JAV pasiekta pažangos daugeliu klausimu, bet susitarimas nebus pasirašytas jau netrukus
Iranas pirmadienį pareiškė, kad, siekdami sudaryti susitarimą dėl karo pabaigos, Teheranas ir Vašingtonas susitarė dėl daugelio klausimų, tačiau įspėjo, jog susitarimas nebus pasirašytas jau netrukus.
„Teisinga sakyti, kad susitarėme dėl daugelio aptariamų klausimų“, – kassavaitinėje spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilas Baqaei.
„Bet niekas negali teigti, kad tai reiškia, jog susitarimas bus pasirašytas jau netrukus“, – nurodė jis ir apkaltino Vašingtoną keičiant savo pozicijas.
ES imasi sankcijų Iranui dėl Hormuzo sąsiaurio blokados
Europos Sąjungos (ES) šalys penktadienį ėmėsi veiksmų siekdamos įvesti sankcijas Irano pareigūnams ir kitiems asmenims, atsakingiems už Hormuzo sąsiaurio blokavimą, pranešė blokas.
Teheranas faktiškai uždarė pagrindinį pasaulinio dujų ir naftos transportavimo maršrutą, keršydamas už vasario mėnesį surengtus JAV ir Izraelio smūgius.
Laikydamos blokadą „prieštaraujančia tarptautinei teisei“, ES vyriausybės ėmėsi techninių veiksmų, siekdamos išplėsti esamų sankcijų Iranui taikymo sritį, kad pagal jas būtų galima taikyti sankcijas daugiau asmenų.
„ES dabar galės įvesti papildomas ribojamąsias priemones reaguodama į Irano veiksmus, kurie pažeidžia laisvą laivybą Hormuzo sąsiauryje“, – teigė ES valstybėms narėms atstovaujanti Europos Vadovų Taryba.
Anksčiau Briuselio sankcijos Iranui buvo nukreiptos prieš šalies karinę paramą Rusijai kovoje su Ukraina ir ginkluotoms grupuotėms visuose Artimuosiuose Rytuose.
Europos Sąjunga taip pat įvedė sankcijas dėl žmogaus teisių pažeidimų šalyje.
ES iš karto nenurodė asmenų ar subjektų, kuriems būtų taikomos naujos sankcijos, apimančios kelionės draudimus ir turto įšaldymą.
ES piliečiams ir įmonėms taip pat bus draudžiama suteikti lėšų, finansinio turto ar kitų ekonominių išteklių į sąrašą įtrauktiems asmenims.
Karas su Iranu ir Hormuzo sąsiaurio, per kurį paprastai transportuojama penktadalis pasaulinės naftos produkcijos, uždarymas sukrėtė pasaulio ekonomiką ir smarkiai padidino energijos kainas.
Pietų Libane žuvo Izraelio karys, praneša kariuomenė
Izraelis pirmadienį pranešė, kad Pietų Libane žuvo karys, o bendras kare su Irano remiama „Hezbollah“ žuvusių karių skaičius išaugo iki 23.
Kariuomenės pranešime nurodoma, kad 19 metų seržantas Nehoray Leizeris iš 601-ojo kovos inžinerijos bataliono „žuvo kovoje Pietų Libane“.
Per incidentą, kuriame žuvo N. Leizeris, „buvo sunkiai sužeistas dar vienas karys“, atskirai per platformą „Telegram“ pranešė Izraelio kariuomenė.
Nuo karo veiksmų pradžios kovo 2-ąją iš viso jau žuvo 24 izraeliečiai – 23 kariai ir vienas civilis rangovas.
Iš JAV – naujausia žinia dėl susitarimo su Iranu
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį pareiškė, kad susitarimas dėl karo su Iranu užbaigimo gali būti pasiektas šiandien, ir pridūrė, kad Izraelis turi teisę gintis nuo išpuolių.
„Manėme, kad galbūt turėsime naujienų praėjusį vakarą, galbūt šiandien, per daug į tai nesigilinčiau“, – Naujajame Delyje sakė M. Rubio, kalbėdamas apie galimą susitarimą.
„Izraelis visada turi teisę gintis (...). Jei „Hezbollah“ ketina leisti raketas ar paleidžia raketas į juos, Izraelis turi visas teises į tai atsakyti“, – žurnalistams sakė jis, išvykdamas iš Indijos sostinės, kurioje lankėsi su oficialiu vizitu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Iš Trumpo – nauja žinutė dėl Irano: susitarimas bus arba puikus, arba jo nebus
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė naują pareiškimą dėl susitarimo su Iranu. Žinute jis pasidalijo savo platformoje „Truth Social“.
„Aš juokiuosi iš visų tų „Dumokratų“ (D. Trumpo naujas apibūdinimas demokratams – red. past.), RINOS (respublikonų tik pavadinimu – red. past.) ir kvailių, kurie nieko nežino apie galimą susitarimą, kurį rengiu su Iranu, apie dalykus, dėl kurių dar net nebuvo derėtasi; iš silpnų ir neveiksmingų žmonių“, – rašo D. Trumpas.
Savo įraše jis taip pat sukritikavo visą sąrašą žmonių ir pavadino juos nevykėliais.
„Susitarimas su Iranu bus arba puikus ir reikšmingas, arba jo nebus. Jis bus visiškai priešingas JCPOA (Irano branduolinis susitarimas – red. past.) katastrofai, dėl kurios derėjosi nesėkminga Obamos administracija, o tai buvo tiesus ir atviras kelias Iranui į branduolinį ginklą. Ne, aš tokių susitarimų nesudarinėju!“ – parašė jis.