Krymo grąžinimo klausimu Rusijos opozicijos atstovas žiniasklaidoje jau buvo „sublizgėjęs“, kai praėjusių metų pabaigoje unisonu su kitu opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu, nedviprasmiškai pareiškė, kad „išrinktas prezidentu, neapsiimtų spręsti Krymo grąžinimo Ukrainai klausimo“.
M. Chodorkovskis šiandien paaiškino, kad turėjęs omenyje „tarpinį, pereinamąjį valdymo laikotarpį, iki artimiausiųjų „laisvų“ rinkimų, kurio metu valdžia neturėtų pakankamai legitimumo tai įvykdyti“.
„Pasitraukus dabartinei valdžiai, mano manymu, būtina pravesti sąžiningą referendumą Kryme. Bijau, kad sprendžiant pagal šiandieninę situaciją, tas sąžiningas referendumas situacijos kardinaliai nepakeis. O tai reiškia, kad lauks daug darbo, bandant privesti šiandieninę situaciją prie tarptautinės teisės“, – kalbėjo M. Chodorkovskis.
Oficialiuose pareiškimuose buvęs Vladimiro Putino politinis kalinys, šiuo metu priverstas gyventi užsienyje, savo poziciją grindžia tuo, kad Kremliaus agresija Ukrainoje ne tik pažeidžia tarptautinę teisę, tačiau lemia ir dabartinius ekonominius sunkumus Rusijoje. Tuo vienareikšmiškai išsakydamas kritiką dabartiniams Rusijos veiksmams kaimyninės šalies atžvilgiu.
Šiandien jis dar sykį pakartojo, kad jo pozicija šiuo klausimu yra vienareikšmiška – Rusija pažeidžia tarptautinę teisę ir vykdo agresiją Ukrainos atžvilgiu.
Negana to, viešėdamas Lietuvoje, Rusijos opozicijos veikėjas pabrėžė: „Kai aš kreipiuosi į Rusijos auditoriją, ten aš visuomet sakau, kad tai, kas vyko Kryme – tai agresija, tai kas padaryta Kryme – tai neteisėta, o tai, kas vyksta dabartinėje Ukrainoje, apskritai neturi jokių pasiteisinimų“.
Tačiau Andrejaus Illarionovo užduotas klausimas, kodėl vienas iš Rusijos opozicijos lyderių viešai neišsako tvirtos nuomonės dėl visiško Rusijos kariuomenės išvedimo iš Krymo, regiono deaneksavimo ir grąžinimo Ukrainai, išlieka atviras ir neatsakytas.
„Deja, rusui reikia aiškinti – jeigu jam patinka grobstymas, tai nereiškia, kad tai yra teisėta,“ – būtent šiuos žodžius norėtųsi dedikuoti pačiam jų autoriui – M. Chodorkovskiui. Tarptautinė teisė ir istorijos pavyzdžiai pakankamai aiškiai numato, kaip turėtų būti elgiamasi pietryčių Ukrainoje, įskaitant ir Krymą. Kaip galima tikėtis, kad Rusijos piliečiai pripažins Krymo aneksiją neteisėta, jeigu net šios šalies opozicijos lyderiai blaškosi abstrakčiomis frazėmis „ne viskas čia taip paprasta“, kratosi atsakomybės ir nori ją permesti ateities kartoms?
Matyt, M. Chodorkovskiui, kaip ir visiems rusams, teks apsispręsti, kuo iš tiesų jie remiasi savo gyvenime – teise apskritai ar tuo, kas jiems atrodo labiau tinkama.
