REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Didžiojoje Britanijoje pirmadienį daugelyje namų valandai užgeso visos šviesos, šaliai minint Pirmojo pasaulinio karo, kuriame gyvybių neteko beveik milijonas britų, pradžios 100-ąsias metines.

Didžiojoje Britanijoje pirmadienį daugelyje namų valandai užgeso visos šviesos, šaliai minint Pirmojo pasaulinio karo, kuriame gyvybių neteko beveik milijonas britų, pradžios 100-ąsias metines.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Namai, verslo įstaigos ir garsūs statiniai vienai valandai išjungė apšvietimą nuo 22 val. vietos (antradienio vidurnakčio Lietuvos) laiku ir uždegė po vieną žvakę.

REKLAMA

Šią atminimo akciją įkvėpė tuometinio Britanijos užsienio reikalų sekretoriaus sero Edwardo Grey (Edvardo Grėjaus) karo išvakarėse pasakyti žodžiai: „Žiburiai gęsta visoje Europoje. Mes nebepamatysime jų įžiebtų savo laikais.“

Viena žvakė buvo palikta degti ir ant Dauningo gatvės 10-uoju numeriu pažymėto pastato, kur yra britų premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) oficiali rezidencija, laiptų.

Šią atminimo akciją organizavo Karališkojo britų legiono veteranų labdaros organizacija.

Baltos šviesos stulpas taip pat smigo į dangų Londono centre, kur japonų menininkas Ryoji Ikeda (Riodžis Ikeda) surengė instaliaciją, miesto meras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) įvardytą kaip tos tragedijos atminimo „vienijančiu tašku“.

REKLAMA
REKLAMA

Netoliese esančiame Londono Taueryje buvo įrengta stulbinama instaliacija iš šimtų tūkstančių keraminių aguonų – iš kurių kiekviena simbolizavo pralietą Pirmajame pasauliniame kare žuvusio britų kario kraują. Dalis tų žiedų buvo išdėlioti kaip krioklys, besiliejantis iš šios tvirtovės šaudymo angos.

Šis meno kūrinys dar didės visą vasarą, kol bus išdėlioti 888 246 aguonų žiedai, simbolizuojantys kiekvieną per karą žuvusį Britanijos ir jos kolonijų karį. Pirmajame pasauliniame kare žuvo daugiau nei dvigubai britų karių negu Antrajame.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Raudonos aguonos tapo atminimo simboliu jau tuomet, kai Belgijos Flandrijos regione įnirtingas pozicinis karas vyko aguonų laikuose.

D.Cameronas per vakare vykusią ceremoniją vienose karių kapinėse netoli Belgijos miesto Monso paragino žmones „niekada nesiliauti branginti“ taikos.

„Čia, Europos žemyne, matėme ne karą, kuris turėjo užbaigti visus karus, o įžangą į kitą desperatišką ir įnirtingą konfliktą, prasidėjusį praėjus vos dviem dešimtmečiams, – pažymėjo jis. – Niekada neturime liautis branginę taikos tarp šių šalių ir niekada nenuvertinti kantraus darbo, kurio reikėjo šiai taikai sukurti.“

REKLAMA

„Taigi, praėjus 100 metų, teisingai elgiamės, kad stabtelime, susimąstome – ir iš naujo tai prisiekiame tolesniam šimtmečiui: mes niekada neužmiršime; mes visuomet juos prisiminsime“, – pridūrė premjeras.

Toje ceremonijoje dalyvavo kelis šimtai žmonių, įskaitant žuvusių vokiečių ir Britų Sandraugos karių, kartu palaidotų tose kapinėse, palikuonius.

To žemės sklypo savininkas leido jame įrengti šias kapines su sąlyga, kad tiek britų, tiek vokiečių kariai bus palaidoti vienodai oriai.

Ceremonijoje dalyvavo Britanijos karališkosios šeimos atstovai – princas Williamas (Viljamas) su savo žmona kunigaikštiene Catherine (Ketrin) ir broliu princu Harry (Hariu), taip pat Belgijos karalienė, Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas), Airijos prezidentas Michaelas D.Higginsas (Maiklas D.Higinsas) bei Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby (Džastinas Velbis).

REKLAMA

Kembridžo kunigaikštienė, kuri dėvėjo kremo spalvos kostiumėlį ir gėlėmis papuoštą skrybėlaitę, per ceremoniją padėjo gėlių puokštę, o temstant vienas karys sutrimitavo „Paskutinės sargybos“ (Last Post) melodiją.

Edwardo Grey vadovaujama užsienio reikalų ministerija karą Vokietijai paskelbė rugpjūčio 4 dieną 23 val., kai Berlynas atmetė Londono ultimatumą gerbti Belgijos neutralumą.

Britų karo laikų ministras pirmininkas Winstonas Churchillis (Vinstonas Čerčilis) savo dienoraštyje aprašė nuotaiką, kuri tuo metu tvyrojo Londone.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Buvo 11-a valanda vakaro, vidurnaktis Vokietijos laiku, kai baigėsi ultimatumo terminas, – rašė jis. – Palei visą Malą nuo Rūmų pusės sklido didžiulės minios giedamo (himno) „Dieve, sergėk karalių“ (God Save The King) garsas“.

„Ritantis šiai bangai, pasigirdo Didžiojo Beno laikrodžio varpų dūžiai. Nuaidėjus pirmam dūžiui, kabinete užvirė darbas. Karo telegrama „Pradėti karo veiksmus prieš Vokietiją“ buvo išsiųsta į laivus ir aukščiausiai valdžiai... visame pasaulyje“, – rašė W.Churchilis.

Per tolesnius ketverius metus žuvo 10 mln. karių, 20 mln. buvo sužeisti, taip pat žuvo milijonai civilių ir iš esmės perbraižytas Europos politinis žemėlapis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų