Krepšinis Lietuvoje yra ne tik populiariausia sporto šaka, bet ir perspektyvi verslo sritis, kurianti pridėtinę veretę šalies ekonomikos plėtrai. Pasak DNB banko analitikų, per paskutiniuosius penkerius metus teigiamas krepšinio poveikis Lietuvos ūkiui sudarė vidutiniškai po milijardą litų kasmet, o kiekvienas šiai sporto šakai skirtas litas atnešė 40 proc. grąžą.
„Daugiausiai laimi valstybė. Darbo vietos, mokesčiai, pinigų srautai, o valstybės parama krepšiniui, imant krepšinio federaciją, man atrodo truputį juokinga. Su šiais skaičiais nuvažiavus į finansų ministeriją ar dar kažkur bus galima kitaip kalbėti. Gal trigubai turėtų padidinti, - ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vilniuje kalbėjo Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis.
Analitikų atlikta „Krepšinio poveikio Lietuvos ekonomikai studija“ parodė, kad per paskutinį dešimtmetį krepšinio grynoji apyvarta iš viso sudarė mažiausiai 6 mlrd. Litų, o teigiamas krepšinio ekonominis efektas Lietuvos ūkiui per šį laikotarpį siekė beveik 8,7 mlrd. litų.
LKF duomenimis, registruotų krepšininkų skaičius šalyje yra 25 tūkst., šalyje dirba 350 trenerių, o įskaičiavus mėgėjus, reguliariai krepšinį žaidžia apie 100 tūkst. Skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekvienas krepšinio žaidėjas savo pomėgiui per metus skiria 1,5 tūkst. litų, kuriuos išleidžia salių nuomai, aprangai, kelionėms į treniruotes ar varžybas ir kitoms reikmėms. Vien ši rinka per metus sudaro 150 mln. litų.
„Lietuvoje krepšinis yra ne tik sportas. Tai yra verslas, rimtas verslas, iš kurio galima tikėtis nemažos grąžos“, – sakė tyrimą pristačiusi DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
Tyrimo išvados:
Krepšinis Lietuvoje yra ne tik populiariausia sporto šaka, net ir perspektyvi verslo sritis.
Per dešimtmetį teigiamas poveikis Lietuvos ūkiui sudarė beveik 9 mlrd. litų, per paskutinį penkmetį – apie 5,5 mlrd. litų arba vidutiniškai 1 mlrd. per metus.
Kiekvienas krepšiniui skirtas litas nagrinėjamu laikotarpiu atnešė 40 proc. grąžą, o eksportui priskirtinų išlaidų poviekis siekė net 80 proc.
Per dešimtmet į modernių arenų statybas buvo investuota apie 600 mln. litų, o vietų skaičius išaugo trigubai.
Nepaisant ekonomikos augimo tempų svyravimo, rungtynių lankomumo rodikliai arenose beveik nekito, o vidutinis sirgalių krepšelis per dešimtmetį padvigubėjo. Tai rodo mažą krepšinio aistruolių išlaidų elastingumą.
Nemenką potencialą kaip tikslinė vartotojų grupė turi beveik 100 tūkst. reguliariai žaidžiančių krepšinį Lietuvos gyventojų, kurių metinės tiesiogiai siejamos su šia sporto šaka išlaidos siekia apie 150 mln. litų.
