Įsiplieskus viešumoje aštrioms diskusijoms dėl prastos S. Dariaus ir S. Girėno stadiono Kaune futbolo aikštės būklės, dalį priekaištų dėl to Lietuvos futbolo federacija linkusi peradresuoti miesto šeimininkei - S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro, kuriam šis seniai rekonstrukcijos laukiantis šiuo metu didžiausias Lietuvoje veikiantis stadionas priklauso, steigėjai - Kauno miesto savivaldybei.
Kauno vadovams netgi „pabaksnojama“, kad, „užuot statę daugiausiai koncertams skirtą areną Nemuno saloje už pusę milijardo litų“, verčiau sukrapštytų kelis milijonus futbolo stadionui atnaujinti, kad nebūtų gėda prieš užsienio žaidėjus".
Reaguodama į nepelnytą kritiką, Kauno miesto savivaldybė išplatino viešą pranešimą. Jame teigiama, kad pagal pasirašytą paskutinę sutartį su areną saloje statančia bendrove „Vėtrūna“, šis objektas kainuos 160,288 mln. litų. Arenos statyba finansuojama Kauno miesto (daugiau kaip 60 mln. Lt.) bei Lietuvos valstybės biudžetų (50 mln. Lt), taip pat, - Europos Sąjungos lėšomis (50 mln. Lt).
Papildomai primenama, kad du tiltai į salą kainavo 16,7 mln. litų, jų statybą finansavo Susisiekimo ministerija, o dviejų lygių aikštelė saloje kainuos 25 mln. litų. Pridėjus ir šiuos skaičius, bendra išlaidų suma šiek tiek viršija 200 mln. litų. Toli gražu, arenai bus išleista ne pusė milijardo litų, kaip melagingai aiškina LFF vadovai.
Futbolo federacijai dar primenama, kad ji dar skleidžia netiesą, tvirtindama, jog Kauno miesto savivaldybė atsisakė investicijų į S. Dariaus ir S. Girėno stadioną bei pasiūlymo investuoti į stadioną apie 2,7 mln. litų, kad jis atitiktų Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) keliamus reikalavimus.
Savivaldybė dar kartą patvirtina, kad ji neatsisako investicijų į šį stadioną, norėjo ir nori stadioną sutvarkyti pagal tarptautinius reikalavimus.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas teigia žmogiškai suprantąs LFF nuoskaudas, tačiau akcentuoja, kad federacija pirmiausia turi atlikti namų darbus, įvykdyti savo pažadus. Pati LFF žadėjo savo lėšomis parengti techninį projektą, tačiau to nepadarė, nors S. Dariaus ir S. Girėno stadiono administracija išdavė techninio projektavimo sąlygas.
ELTA primena, kad šio projekto vykdymui pernai pritarė ir Kauno miesto savivaldybės taryba. Nesulaukusi iki šiol konkrečių LFF žingsnių, Kauno miesto savivaldybė vis tiek nepanaikino sprendimų dėl lėšų (1,3 mln. litų) skyrimo ir tebelaukia, kol Lietuvos futbolo federacija įvykdys sutartinius įsipareigojimus.
„Jei LFF iškovotų teisę rengti Europos futbolo čempionatą Lietuvoje, būtų analogiškai kaip su pasirengimu Europos krepšinio čempionatui. Manau, ne tik Kauno miesto savivaldybė, bet ir Vyriausybė tokiu atveju „sukrapštytų“ ne po keletą milijonų geriausiam šiuo metu Lietuvoje stadionui atnaujinti, bet kur kas daugiau. Užuot peikus Kauną, reiktų atsigręžti ir spręsti Nacionalinio stadiono likimą. Dabar pastebima „Žalgirio“ arena ir jai skirti pinigai, bet nepastebima 200 mln. litų „investicija„ į Nacionalinį stadioną Vilniuje“, - teigė Kauno meras A.Kupčinskas.
Meras taip pat pažymėjo, kad ir dabar neprieštarautų, jei LFF investuotų nors 1 mln. litų į S. Dariaus ir S. Girėno stadiono vejos šildymo įrengimą. Nes nesiėmus priemonių ir ateityje Lietuvos klimatas neleis stadiono aikštėje žolei vešėti kaip Ispanijoje.
Be to, galima spėti, kad vien iš antradienį vykusių Lietuvos ir Ispanijos rinktinių varžybų (teisių į televizijos transliacijas ir bilietų pardavimas) LFF galėjo uždirbti maždaug tokią sumą, kokia reikalinga užtikrinti gerokai tinkamesnes nei dabar futbolo žaidimo sąlygas Kauno stadione.
