Šeštadienį Nyderlandų rinktinės puolėjas Cody Gakpo pelnė trečiąjį savo komandos įvartį triuškinančioje pergalėje 5:1 prieš Švediją ir oficialiai įmušė šimtąjį šio turnyro įvartį. Tai pirmas kartas per 68 metus, kai triženklis skaičius pasiekiamas taip greitai, nes greičiau tai pavyko padaryti tik 1954 metais Šveicarijoje, kur Vakarų Vokietijos triumfu pasibaigusiame turnyre šimtui įvarčių prireikė vos 20 mačų. Palyginimui, 2014-ųjų turnyre Brazilijoje ir 1982-aisiais šiai ribai pasiekti prireikė 36 rungtynių, o 1978 metais Argentinoje bei 1994-aisiais JAV – 38 susitikimų.
Nors turnyre netrūksta ir atkaklių dvikovų, net ir jose gausu rezultatyvių atakų.
Viena iš pagrindinių tokio rezultatyvumo priežasčių, prasidėjusio dar birželio 11 d., kai meksikietis Julianas Quinonesas atidarė turnyro sąskaitą pergalingame mače 2:0 prieš Pietų Afrikos Respubliką, laikomas oficialus „Adidas Trionda“ kamuolys. Panašu, kad jo skrydžio trajektorija jau spėjo nustebinti ne vieną vartininką, o tai puikiai iliustruoja Prancūzijos rinktinės kapitono Kyliano Mbappe iš maždaug 27 metrų atstumo pelnytas įvartis į Senegalo vartininko Edouardo Mendy ginamus vartus, tapęs tolimiausiu turnyro tiksliu smūgiu. Iš viso pirmajame ture net penki įvarčiai krito iš didesnio nei 20 metrų atstumo, tarp kurių išsiskyrė švedo Yasino Ayari du tikslūs šūviai prieš Tunisą (iš 22,6 ir 22,2 metro), australo Connoro Metcalfe'o įvartis prieš tą patį Tunisą (23,4 m) bei marokiečio Ismaelio Saibari smūgis į Brazilijos vartus (22,5 m).
Buvęs Anglijos rinktinės vartininkas Joe Hartas pastebėjo, kad kamuolys link vartų sargo Jordano Pickfordo skriejo greičiau nei tikėtasi, kai birželio 17 d. kroatas Martinas Baturina išlygino rezultatą prieš anglus. Iš už baudos aikštelės ribų jau pelnyta daugiau nei dešimt įvarčių, nekalbant apie lengvus pakartotinius smūgius vartininkams nesugebėjus sugauti suktų kamuolių.
„Yra viena ar dvi situacijos, kai šis futbolo kamuolys elgėsi ne visai taip, kaip galėtumėte tikėtis, – situaciją vertino kitas buvęs Anglijos rinktinės vartininkas Paulas Robinsonas. – Tai dalykas, kurį verta atidžiai stebėti.“
Tai nėra pirmas kartas, kai Pasaulio taurės turnyro kamuoliai kelia problemų, nes 2010 metais Pietų Afrikos Respublikoje naudotas „Jabulani“ išgarsėjo savo nenuspėjamu sukimusi bei staigiu nusileidimu, kas lėmė net 26 iš 145 įvarčių, pelnytų iš už baudos aikštelės ribų. Tuomet buvęs Anglijos rinktinės vartininkas Davidas Jamesas kritikavo kamuolį teigdamas, kad jis leis pelnyti papildomų įvarčių ir privers kai kuriuos vartininkus atrodyti kvailai.
„Kamuolys yra baisus, – tuomet piktinosi D. Jamesas. – Jis siaubingas, bet jis siaubingas visiems.“
Prie įvarčių lietaus prisideda ir išplėstas 104 rungtynių formatas, kuriame nulinės lygiosios tapo visiška retenybe – per 33 mačus toks rezultatas užfiksuotas tik kartą, kai birželio 15 d. Atlantoje debiutantė Žaliasis Kyšulys sensacingai atsilaikė prieš 2010-ųjų pasaulio čempionę Ispaniją.
Nors skirtumai tarp komandų išaugo, specialistai nemato didelės problemos.
„Žinoma, didesnis komandų ir žemesnio reitingo ekipų skaičius turėjo nedidelės įtakos kokybei, – pripažino buvęs „Brentford“ ir „Tottenham“ strategas Thomas Frankas. – Tačiau neskaitant kelių mačų, pavyzdžiui, Vokietijos prieš Kiurasao, kur rungtynės galiausiai slydo iš rankų, kol kas nedaug komandų buvo tiesiog nušluotos.“
Fizinis nuovargis dėl Šiaurės Amerikos karščių taip pat vaidina svarbų vaidmenį, ypač lyginant su 2022-ųjų turnyru Katare, kuris vyko gruodį ir fiksavo 2,69 įvarčio vidurkį. Iš 105 turnyro įvarčių (skaičiuojant po Vokietijos pergalės prieš Dramblio Kaulo Krantą), net 30 krito tarp 76-osios minutės ir finalinio švilpuko – tai sudaro 28,6 proc. visų tikslių smūgių ir yra aukščiausias rodiklis nuo 2014-ųjų. Nuovargis lemia ir grubias klaidas: tunisietis Ellyes Skhiri prarado kamuolį pavojingoje zonoje, leisdamas pasižymėti švedui Viktorui Gyokeresui, o iš viso Šiaurės Afrikos atstovai padarė net šešias klaidas, po kurių sekė smūgiai, ir keturios iš jų virto tiesioginiais įvarčiais, kai Grahamo Potterio treniruojama Švedija šventė pergalę 5:1.
Prie komandų fizinio pasirengimo skirtumų prisideda ir tvarkaraštis, nes, pavyzdžiui, Meksikos rinktinė po atidarymo rungtynių turėjo laukti visą savaitę iki mačo su Pietų Korėja, kas leido komandai pailsėti ir atgauti jėgas.
Privalomos trijų minučių atsistatymo pertraukėlės, skirtos žaidėjams atsigaivinti, tapo dar vienu taktiniu ginklu trenerių rankose, nors kai kuriuose stadionuose sirgaliai jas pasitiko švilpimu. Pavyzdžiui, Brazilija Naujajame Džersyje atsiliko nuo Maroko 0:1, tačiau po pirmojo kėlinio gėrimų pertraukėlės išlygino rezultatą praėjus vos dešimčiai minučių nuo žaidimo atnaujinimo.
„Galite pasakyti žaidėjams, ką daryti, – šios taisyklės privalumus aiškino Šveicarijos rinktinės treneris Muratas Yakinas. – Galime jiems parodyti vaizdus, o per tris minutes galime pasikalbėti su jais, aptarti keitimus bei taktinius pokyčius.“
Galiausiai, įvarčių gausą lemia ir puiki ryškiausių žvaigždžių sportinė forma, nes tokie žaidėjai kaip argentinietis Lionelis Messi (pelnęs „hat-tricką“ prieš Alžyrą), prancūzas K. Mbappe (įmušęs dublį prieš Senegalą) ar brazilas Vinicius Junioras (pasižymėjęs abejose rungtynėse) turnyrą pradėjo galingai. Prie jų prisijungė ir 2025–2026 m. Anglijos „Premier“ lygos „Auksinį batelį“ su 27 įvarčiais iškovojęs „Manchester City“ puolėjas Erlingas Haalandas, pelnęs dublį Norvegijos pergalėje 4:1 prieš Iraką, bei Anglijos kapitonas Harry Kane'as, pasižymėjęs mače su Kroatija.
Toks lyderių dominavimas nestebina futbolo ekspertų, matančių akivaizdų skirtumą nuo ankstesnių čempionatų.
„Tiek Pasaulio taurės turnyruose, tiek Europos čempionatuose ne kartą matėme, kad geriausi žaidėjai po sunkaus sezono nebūna visiškai pasirengę, o būtent taip nutiko H. Kane'ui prieš dvejus metus „Euro 2024“ turnyre, – pastebėjo T. Frankas. – Tačiau jis ir kiti pagrindiniai žaidėjai, tokie kaip L. Messi bei E. Haalandas, tiesiog skraido aikštėje ir negalėtų atrodyti geriau.“
Šią mintį papildė ir buvęs „Manchester City“ gynėjas Micah Richardsas, akcentavęs psichologinį puolėjų nusiteikimą.
„Šiame Pasaulio taurės turnyre puolėjai atrodo tokie pasitikintys savimi, lyg visi tikėtų, kad įmuš, ir kiekvienas pasikliauja savo jėgomis, – teigė M. Richardsas. – Tai tapo mažiau susiję su taktika ir daugiau su geru jausmu būnant Pasaulio taurės turnyre.“
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
