Tiesa, tokių, kurios ne tik stebi lenktynes ar laukia jose dalyvaujančių vyrų, o pačios sėda prie galingų automobilių vairo arba užima šturmano vietą ir varžosi ne be pagrindo vienomis sunkiausių pasaulyje vadinamose lenktynėse – mažuma.
Bet tarp jų yra ir tokių, kurios užima prizines vietas ir net laimi lenktynes. Apie tai pasakoja vienas labiausiai patyrusių šių lenktynių dalyvių mūsų šalyje Antanas Juknevičius, jau po poros dienų vėl stosiantis prie Dakaro starto linijos.
Keturi vyrai „susikalė“, o moteris laimėjo
Pirmoji ir iki šiol vienintelė moteris, laimėjusi Dakaro ralį, buvo vokietė Jutta Kleinschmidt. Iki 2001-ųjų ji jau buvo dalyvavusi ne vienose lenktynėse.
„Garsus lenktynininkas Jean-Louis Schlesseris (Ž. L Šleseris), laimėjęs Dakarą 1999 ir 2000 metais (Schlesser-Renauult Buggy), draugavo su J. Kleinschmidt (J. Kleinšmidt) ir kaip šturmanę ją dažnai veždavosi ir į dykumų lenktynes, ir į pasaulio čempionatus. Ji buvo labai gera šturmanė, išmoko labai gerai skaityti dykumas. Bet 2001 metais jie susipyko. Ir taip sutapo, kad kaip tik tuo metu, gamyklinei „Mitsubishi“ komandai reikėjo dar vieno žmogaus. Ir jie pasiūlė dalyvauti Juttai. Jie davė jai mašiną – tikriausiai tiesiog galvojo, kad kai važiuos moteris, tai labiau atkreips dėmesį į jų komandą“, – pasakoja A. Juknevičius.
„Tose lenktynėse taip pat važiavo Hiroshi Masuoka (Dakaro ralio nugalėtojas 2002, 2003 m. , „Mitsubishi“ – red. past.), ir vyko atkakli jo kova su J.-L. Schlesserio komanda. Lenktynėms artėjant į pabaigą, paskutinę dieną J. Kleinschmidt buvo 5-ta. H. Masuoka buvo pirmas, po jo J.-L. Schlesseris, tada antrasis „Mitsubishi“ automobilis, ir dar vienas J.-L. Schlesserio bagis. Dvi komandos penketuke, vadinasi laimėti turėtų gamyklinė ,Mitsubishi“ komanda. Bet J.-L. Schlesseris sugalvojo gudrybę ir sako ispanui: „Tu vis tiek nelaimėsi, o man dar yra šansas. Kadangi paskutinė diena, tu atvažiuok į laiko kontrolės punktą anksčiau už H. Masuoką, kuris stovi pirmas prie starto linijos“, – pasakoja lenktynininkas ir aiškina:
„Pagal taisykles taip daryti nėra draudžiama, bet už tai gauni baudą. Kam to reikėjo? J.-L. Schlesserio strategija, nors oficialiai taip daryti nėra leidžiama, buvo tokia: ispanas įlenda prieš H. Masuoką, kelia dulkes, stabdo jį ir neleidžia aplenkti“, – pasakojimą apie lenktynininkų naudojamas gudrybes tęsia lietuvis.
Pasak A. Juknevičiaus, susimokėliai taip ir padarė: „Ispanas startavo anksčiau už H. Masuoką, jį stabdė, kėlė dulkes. Bet pastarasis suprato, kas vyksta, jis rizikavo lenkdamas šonu, išėjo truputį iš trajektorijos, o dulkėse nieko nematydamas liuobėsi į didžiulį akmenį. Mašina subyrėjo ir jam Dakaras baigėsi. Šturmanas išbėgo iš mašinos, nusiėmė šalmą ir bėgo stabdyti tos mašinos – metė šalmą į bagį. Tokia drama vyko... Jos finalas buvo toks: kitas „Mitsubishi“ automobilis bandė jam padėti ir prarado laiką, o bagis, kuris blokavo H. Masuoką, nuvažiavo; iš paskos jam nuvažiavo J.-L. Schlesseris“.
Tačiau ne taip, kaip tikėjosi, 2001-ųjų lenktynės baigėsi ir J.-L. Schlesseriui. Jis finišavo, jo rezultatas geriausias, jį visi sveikina, bet … „Kadangi visa tai buvo nufilmuota, „Mitsubishi“ komanda iš karto parašė protestą, teisėjai ir organizatoriai apsvarstė situaciją ir už nesportišką elgesį pašalino iš varžybų abu J.-L. Schlesserio bagius“, – aiškina A. Juknevičius.
„Taip ir išėjo: du bagiai buvo pašalinti iš varžybų, iš dviejų „Mitsubishi“ vienas sudaužytas, kitas finišavo, bet sugaišęs laiko. O J. Kleinschmidt, kuri važiavo 5-ta, ir laimėjo Dakarą. Keturi vyrai „susikalė“, o moteris laimėjo. Ir juokingiausia, kad ji įkalė ragą savo buvusiam draugui J.-L. Schlesseriui. Aš kartą apie tai jo klausiau, bet jis labai nemėgsta apie tai šnekėti“, – apie dramatišką 2001-ųjų Dakaro finalą pasakoja A. Juknevičius.
Lietuvių lenktynininko teigimu, J. Kleinschmidt tikrai labai šauni lenktynininkė, bet tai, kad ji laimėjo, lėmė „labai gerai sukritusios kortos“. „Ji turėjo pakankamai patirties, žiauriai gerą automobilį, ir savo galimybių ribose ji buvo geroje vietoje. Bet aplinkybės susiklostė taip, kad ji pakilo aukščiausiai. Juttą aš mačiau ir Maroko, Tuniso ralyje. Ir ten ji važiavo neblogai, nors laimėti ir negalėjo. Ir tada kažin ar būtų laimėjusi, jeigu ne aplinkybės. Bet tai nereiškia, kad nėra moters, kuri negali laimėti“, – sako jis.
Garsi vokiečių bekelės lenktynininkė J. Kleinschmidt pirmą kartą dykumų maratone dalyvavo 1988 m. važiuodama motociklu. 1994 m. ralyje ji startavo su automobiliu, 1997 m. laimėjo savo pirmąjį etapą, o po metų jau stovėjo ant garbės pakylos. Po to, kai 2001 m. laimėjo Dakaro ralį, ji ne kartą šiose lenktynėse sėkmingai atstovavo „Volkswagen“ komandai, debiutavusiai 2003 m. Tais metais ji su Fabrizia Pons užėmė 8 vietą, 2005 m. – 3 vietą, nuo nugalėtoju antrus metus iš eilės tapusio prancūzo Stephane Peterhansel su „Mitsubishi“ ji atsiliko 3 val. 22 min.
A. Juknevičius norėtų, kad moterys lauktų vyrų prie finišo
Nuo 2001-ųjų, kai Dakare triumfavo vokietė J. Kleinschmidt, daug kas pasikeitė. O ir pačios lenktynės vyksta ne Sacharos dykumoje Afrikoje, bet Atakamos dykumoje Pietų Amerikoje. Tad ar gali šiuolaikinį Dakarą laimėti jame dalyvaujančios moterys?
„Moterų ten (lenktynėse – red. Past.) nebūna daug... Aš nesakyčiau, kad ten moterims nėra ką veikti, bet tai labai purvinas dalykas – iš ruožo grįžti juodas kaip negras. Kas čia tokio? Nusiprausi ir viskas, bet jei norinti ji (norinti dalyvauti lenktynėse moteris) labai moteriška, aš jos vietoje vyro laukčiau grįžtančio – nevažiuočiau...“, – atsako į pastarąjį klausimą A. Juknevičius.
Tačiau tai, anot jo, visai nereiškia, kad moteris negali laimėti šių prestižinių lenktynių. „Tai nereiškia, kad nėra moters, kuri negali laimėti. Ir jei ji tikrai to nori, viską padarys ne blogiau negu vyras. Bet ar joms to reikia? Ir kiek moterų, kurios nori tai daryti?. Todėl Dakare daug jų mes ir nematome“, – dalinasi mintimis lenktynininkas. Ir čia pat priduria:
„Jeigu yra norinčių, aš visoms padėsiu: patarsiu, pamokysiu ir patreniruosiu. Tik važiuokit“.
Vis dėlto yra viena moteris, kurios A. Juknevičius nesutiktų rengti Dakarui. Tai jo draugė. Kodėl? Todėl, kas „paskui neatsitiktų kaip J.-L. Schlesseriui“, – šypsodamasis atsako jis.
