Prieš daugiau nei metus nuspręsta panaikinti mokestinę lengvatą, kai vaikus auginantiems tėvams galėjo būti taikomas papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis (PNPD). Vietoj šios pagalbos priemonės nuo 2018 m. pradėta mokėti universali išmoka vaikui (vaiko pinigai). Ši išmoka mokama visiems vaikams, neatsižvelgiant į šeimos materialinę padėtį.
Šiuo metu mėnesio išmoka vienam vaikui siekia 50,16 euro, o neįgaliam vaikui – 69,92 euro, o gausioms bei nepasiturinčioms šeimoms dar mokamas 20,14 eurų priedas. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje šiuo metu rengiami pasiūlymai nuo 2020 m. sausio 1 d. vaiko pinigus padidinti.
Išmoka vaikui skiriama visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų. Ji skiriama ir vyresniems vaikams, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (taip pat ir besimokantiems profesinėje mokykloje, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą) – iki baigs mokymąsi, tačiau ne ilgiau kaip iki 21 metų.
Pagalba – visiems vaikams
„Anksčiau mokestine PNPD lengvata už vaikus negalėjo pasinaudoti mažiausiai uždirbantys ir nedirbantys asmenys, o atsisakius mokestinės lengvatos ir vietoj jos įteisinus universalią išmoką vaikui (vaiko pinigus), ši parama pasiekė visas Lietuvoje gyvenančias šeimas, kurios augina vaikus“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja Svetlana Kulpina.
Iškalbingi ir ministerijos specialistų portalui tv3.lt pateikti skaičiai apie tai, kiek iš tiesų lėšų valstybė skyrė paramai šeimoms. Jei 2017 m. PNPD mokestinei lengvatai buvo skirta apie 75 mln. eurų, tai 2018 m. universalios išmokos vaikui mokėjimui papildomai buvo skirta apie 191 mln. eurų.
Toks didelis skirtumas rodo, kad anksčiau pasinaudoti PNPD tėvai negalėjo beveik už du trečdalius Lietuvos vaikų, nes iki 2018 m. sausio 1 d. išmoką vaikui gaudavo tik nepasiturinčios ir gausios (3 ir daugiau vaikų auginančios) šeimos, o 2017 m. išmoką vaikui vidutiniškai per mėnesį gavo 119,72 tūkst. vaikų, o šiai išmokai išleista 24,39 mln. eurų.
2018 m. išmoką vaikui vidutiniškai per mėnesį gavo 491,97 tūkst. vaikų ir šiai išmokai mokėti išleista 194,66 mln. eurų. Naujausiais (šių metų gegužės mėn.) duomenimis, išmoką vaikui gauna 528,6 tūkst. vaikų.
Įteisinus universalią išmoką, 2018 m. jos gavėjų skaičius, palyginti su 2017 m., per mėnesį išaugo 310,93 proc.
Vaiko pinigai – atžalų lavinimui
Varėnoje gyvenanti Gabrielė L. augina du mažamečius vaikus. Naujienų portalui tv3.lt ji pasakojo, kad vaiko pinigų įvedimas pozityvių pokyčių atnešė ir jos šeimai – anksčiau PNPD lengvata ji pasinaudoti negalėjo, o vaiko pinigus šiadien gauna už abu vaikus.
„Vyresnei dukrai šiuo metu ketveri, ir kai pradėjau jos lauktis, dar mokiausi kolegijoje, tad neturėjau jokių darbinių pajamų, todėl negalėjau pasinaudoti PNPD lengvata. Augindama dukrą gavau pačią mažiausią išmoką, kuri skiriama pagal pagal Lietuvos įstatymus iki nėštumo nedirbusioms ir darbo stažo neturinčioms mamoms“, – pasakojo pašnekovė ir prasitarė, kad jei ne tėvų parama, tai būtų buvęs itin sunkus laikotarpis.
Prisimindama tas dienas ji sako, kad tie penkiasdešimt eurų, kuriuos valstybė moka dabar, būtų labai pravertę. „Laimei, dabar situacija kita. Prieš penkis mėnesius į mūsų šeimą atėjo Kajus. Prieš nėštumą jau dirbau ir motinystės atostogų išėjau turėdama visas socialines garantijas bei gaudama vaiko priežiūros išmokas“, – džiaugėsi jauna mama ir pridūrė, kad dabar šeima vaiko pinigų kas mėnesį gauna šimtą eurų, o juos išleidžia atžalų lavinimui. „Dukra lanko muzikos užsiėmimus, o kai mažasis paūgės, jam taip pat ieškosime lavinančios veiklos. Laikausi principo, kad šeimai skirti vaiko pinigai privalo būti išleisti vaiko reikmėms, o ne mokesčiams už elektrą“, – šyptelėjo pašnekovė.
Pagalba ruošiantis į mokyklą
Savo patirtimi sutiko pasidalyti ir Alytaus miesto turgavietėje šviežiomis daržovėmis prekiaujanti Eugenija V. Moteris dirba pagal verslo liudijimą. „Darbas turguje mūsų šeimai buvo išeitis, apsaugojusi nuo emigracijos“, – sakė ji ir paaiškino, kad Alytuje sudėtinga rasti darbą, o išvykti ieškoti laimės nesinorėjo. „Sukūriau darbo vietą ne tik sau, bet ir vyrui. Prekyvietėje triūsiame dviese – taip lengviau ir vaikais pasirūpinti, nes kai reikia, galime vienas kitą pakeisti. Nors patys susikūrėme sau darbo vietą, PNPD lengvata naudotis negalėjome. Tiesiog neatitikome įstatyme numatytų kriterijų“, – pasakojo pašnekovė.
Du mokyklinio amžiaus vaikus auginanti mama teigė dabar kas mėnesį gaunamus vaiko pinigus visuomet atidedanti į taupyklę, o prieš prasidedant mokslo metams šias santaupas šeima panaudos mokyklinėms prekėms įsigyti.
„Kartais paskaitau internete komentarus, kur skundžiamasi, kad penkiasdešimt eurų – juokingai maža suma, bet taip nėra. Gal sostinėje, kur pragyvenimo lygis aukštesnis, kam nors tai ir nereikšminga suma, bet mažesniuose miestuose gyvenančioms šeimoms – tai tikrai apčiuopiama pagalba“, – kalbėjo Egenija V.
Tikslas – mažinti vaikų skurdo riziką
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja S. Kulpina pabrėžia, kad PNPD panaikinimo ir vaiko pinigų įvedimo tikslas buvo pagerinti šeimų finansinę padėtį. „Pagrindinis PNPD atsisakymo ir perėjimo prie išmokos vaikui (vaiko pinigų) tikslas buvo padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir mažinti vaikų skurdo riziką, nes galiojusioje apmokestinimo sistemoje mažiausiai uždirbantys negalėjo pilna apimtimi pasinaudoti PNPD už vaikus. Didžiausią naudą dėl PNPD panaikinimo pajuto būtent mažiausias pajamas gaunantys tėvai, o gaunantiems didesnes pajamas padėtis nepablogėjo“, – sakė ji.
Pašnekovė pateikė ir pavyzdį: šeima, auginanti vieną vaiką, kai abu tėvai dirbo ir gavo MMA dydžio atlyginimus, negalėjo pasinaudoti PNPD pilna apimtimi. Šeimos nauda dėl PNPD siekė 21 eurą, nors maksimali galima suma buvo 30 eurų. Šeima, auginanti du vaikus, pilna apimtimi (t. y. kiekvienas maksimaliai po 30 eurų) pasinaudoti PNPD galėjo tik tada, kai kiekvieno iš sutuoktinių atlyginimas buvo ne mažesnis kaip 467 eurai.
„Nuo 2018 m. sausio 1 d., kai buvo atsisakyta PNPD ir įteisinti vaiko pinigai kiekvienam vaikui, kurie mokami nepriklausomai nuo to, ar vaiko tėvai dirba, ar nedirba ir kiek jie uždirba, įprasmina socialinio teisingumo principą. Be to, mokėdama universalią išmoką vaikui, valstybė parodo, kad visi vaikai – tiek augantys šeimoje, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, tiek globojami, nepriklausomai nuo globos (rūpybos) formos, jai yra vienodai svarbūs“, – pokyčių priežastis aiškina pašnekovė.
S. Kulpina atkreipė dėmesį, kad siekiant mažinti šeimoje augančių vaikų skurdą ir pajamų nelygybę, stengiamasi kuo labiau atsižvelgti į kiekvienos šeimos situaciją.
„Įvertinus tai, kad skurdo riziką labiausiai patiria šeimos, auginančios daugiau vaikų ar tėvai (mama ar tėtis), vieni auginantys vaikus, skiriama ne tik universali išmoka vaikui – gausios ir nepasiturinčios šeimos, auginančios vaikus, turi teisę gauti ir papildomai skiriamą 20,14 euro išmoką vaikui. Ši išmoka įvertinus šeimos gaunamas pajamas (jeigu šeimos gaunamos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 183 Eur) skiriama, kai šeima augina ir (ar) globoja vieną ar du vaikus, arba kai šeima augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų (gausi šeima) – nevertinant šeimos gaunamų pajamų“, – aiškina ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja.
Lietuva pasekė kaimynių pavyzdžiu
Lietuvoje pradėti mokėti vaiko pinigai Europoje nėra naujovė.
„Daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių ši išmoka yra universali. Pavyzdžiui, Estijoje išmoka skiriama visiems vaikams iki 16 metų (o jeigu vaikas mokosi – iki sukaks 19 metų) nevertinant šeimos gaunamų pajamų; pirmam ir antram vaikui mokama po 60 eurų, trečiam ir kiekvienam paskesniam vaikui – po 100 eurų dydžio išmoką. Latvijoje ši išmoka taip pat universali – pirmam vaikui mokama 11,38 eurų, antram vaikui – 22,76 eurai, trečiam vaikui – 34,14 eurai, ketvirtam ir kiekvienam paskesniam vaikui – 50,07 eurų dydžio išmoka. Išmoka mokama vaikams nuo vienerių iki 15 metų (o jeigu vaikas mokosi – iki sukaks 20 metų). Lenkijoje išmoka (500 zlotų, t. y. apie 118 eurų) pirmam vaikui skiriama vertinant šeimos gaunamas pajamas, o universali išmoka skiriama nuo antro vaiko, tačiau nuo šių metų liepos 1 d. universalią išmoką gaus visi vaikai“, – apie kaimyninėse valstybėse galiojančias tvarkas pasakojo pašnekovė. S. Kulpina pridūrė, kad siekdama tobulinti išmokos vaikui sistemą, ministerija analizavo visų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką.
Pokyčiai, apie kuriuos pravartu žinoti
Be minėtų vaiko pinigų, nuo 2018 sausio 1d. buvo pradėta taikyti ir daugiau finansinių pagalbos priemonių šeimoms. Štai keletas pačių svarbiausių pokyčių, apie kuriuos turėtumėte žinoti:
Nuo 2018 m. sausio 1 d. apskaičiuojant pajamas piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti, išmoka vaikui (vaiko pinigai) neįskaitoma į šeimos gaunamas pajamas;
Nuo 2018 m. sausio 1 d. siekiant didinti piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų motyvaciją dirbti bei integruotis į darbo rinką, nustatytas toleruotinas pajamų lygis – nepasiturinčioms šeimoms į pajamas neįskaitoma dalis su darbo santykiais susijusių pajamų (nuo 15 iki 35 proc., priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus šeimoje);
Nuo 2018 m. sausio 1 d. siekiant paskatinti vaikų įvaikinimą ir įteisinti finansinę paramą vaikus įvaikinusioms šeimoms, įteisinta 304 eurų (8 BSI – bazinių socialinių išmokų dydžio) išmoka įvaikinus vaiką per mėnesį;
Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionuose, skiriant subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba jaunos šeimos prašymu – pradiniam įnašui padengti (nuo 15 iki 30 proc. subsidija suteikiama atsižvelgiant į šeimos sudėtį ir auginamų vaikų skaičių). Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. 615 jaunų šeimų suteikti būsto kreditai, iš jų 458 būstui pirkti ir 157 būstui statyti. Pagal suteiktus kreditus 458 jaunoms šeimoms išmokėtos subsidijos už 4,7 mln. eurų. Taip pat 11 jaunų šeimų gimus vaikui išmokėtos 5 proc. dydžio papildomos subsidijos.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. mokinio reikmenims įsigyti skiriamų lėšų suma padidinta nuo 1,5 iki 2 BSI dydžio (nuo 57 iki 76 Eur).
