Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
seni pastatai jau sudulyje, juk jie greitai naturaliai nugrius. Kituose Lietuvos miestose taip pat statybos vyksta
UNESCO Pasaulio paveldo komitetui
Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Vokietijos Federatyvinės Respublikos Bundestagui
DĖL AGRESIJOS PRIEŠ PAVELDĄ KLAIPĖDOS KRAŠTE
(piketo įvykusio prie Klaipėdos apskrities administracijos 2007-08-10 rezoliucija)
Klaipėdos krašto paveldas – neatsiejama europietiškas tapatybės dalis. Klaipėdos krašte virš 755 metų skleidėsi daugialypė kultūra – greta sugyveno lietuvių, vokiečių, kuršių, žydų ir kitos etninės grupės. Tai kūrė unikalų, nepakartojamą jo veidą ir paveldo įvairovę.
Konstatuojame, kad pastaruoju metu nevaržoma agresyvi plėtra paskatino ypatingo brutalumo proveržius Klaipėdos, Šilutės, Neringos miestuose – naikinama senamiesčių bei istorinių urbanistinių zonų struktūra, griaunami istoriniai pastatai, prisidengus restauracija naikinami jų interjerai. Kritinę padėtį Klaipėdoje, Neringoje kvestionavo ir aukščiausias kultūros paveldo ekspertas Lietuvoje – Valstybinė kultūros paveldo komisija. Deja, į jos siūlymus Klaipėdos miesto ir apskrities valdžia neatsižvelgė. Klaipėdos miesto bendrieji planai, kuriuose numatyta agresyvi plėtra buvo patvirtinti nekreipiant jokio dėmesio į visuomeninių organizacijų bei paveldosaugos institucijų protestus. Naujame bendrajame Klaipėdos miesto plane istorinį Vitės kvartalą numatyta užstatyti daugiaaukščiais, panaikinus šioje teritorijoje ankščiau galiojusį saugojimo režimą – taip ignoruojamos ir jūrinio paveldo vertės. Klaipėdos senamiestyje viešbutį ketinama statyti ant seniausių bažnyčių bei žymiausių regiono asmenybių kapų. Principingi paveldosaugos pareigūnai, jį ginantys visuomenininkai patiria didžiulį politikų spaudimą.
Pasisakome už šiuolaikiškus miestus, kurie kuriami remiantis darnios plėtros principais - plėtojant, bet ne naikinant kultūrinį tapatumą. Manome, kad investicijos turi būti nukreiptos ne į griovimą, bet į kūrybą, užtikrinant 755 metų kurtos europietiškos tradicijos tęstinumą ir vertybių perdavimą ateities kartoms. Todėl pritarime ir palaikome Alternatyvios kultūros paveldo komisijos (ją sudaro 17 visuomeninių organizacijų ir judėjimų) bei Lietuvos piliečių sąjungos kreipimosi „Dėl agresijos prieš kultūros paveldą Lietuvos miestuose“ teiginiams (tekstą pridedame).
Prašome padėti:
• priminti, kad Klaipėdos mieste ir krašte būtų laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos Lietuva prisiėmė ratifikuodama Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvenciją, Europos kraštovaizdžio konvenciją, Europos architektūros paveldo apsaugos konvenciją, Europos archeologijos paveldo apsaugos konvenciją.
• imtis skubių priemonių, kad būtų sustabdyta urbanistinė agresija ir kultūros paveldo naikinimas Klaipėdos mieste bei krašte. Kartu skatinti Valstybės, įvairių fondų, privačias investicijas į kultūros paveldo išsaugojimą, atskleidimą ir išryškinimą.
• užtikrinti, kad teisinėje Lietuvos sistemoje bus įtvirtinta visuomeninių organizacijų ir piliečių teisė teisme ginti viešąjį interesą, taip pat ir paveldosaugos srityje
Mažosios Lietuvos Tarybos įgaliotinis Klaipėdos krašte
Lietuvos vokiečių bendrija
Žemaičių kultūros draugijos Šilalės skyrius
Lietuvos Piliečių Sąjunga
Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė
Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Vokietijos Federatyvinės Respublikos Bundestagui
DĖL AGRESIJOS PRIEŠ PAVELDĄ KLAIPĖDOS KRAŠTE
(piketo įvykusio prie Klaipėdos apskrities administracijos 2007-08-10 rezoliucija)
Klaipėdos krašto paveldas – neatsiejama europietiškas tapatybės dalis. Klaipėdos krašte virš 755 metų skleidėsi daugialypė kultūra – greta sugyveno lietuvių, vokiečių, kuršių, žydų ir kitos etninės grupės. Tai kūrė unikalų, nepakartojamą jo veidą ir paveldo įvairovę.
Konstatuojame, kad pastaruoju metu nevaržoma agresyvi plėtra paskatino ypatingo brutalumo proveržius Klaipėdos, Šilutės, Neringos miestuose – naikinama senamiesčių bei istorinių urbanistinių zonų struktūra, griaunami istoriniai pastatai, prisidengus restauracija naikinami jų interjerai. Kritinę padėtį Klaipėdoje, Neringoje kvestionavo ir aukščiausias kultūros paveldo ekspertas Lietuvoje – Valstybinė kultūros paveldo komisija. Deja, į jos siūlymus Klaipėdos miesto ir apskrities valdžia neatsižvelgė. Klaipėdos miesto bendrieji planai, kuriuose numatyta agresyvi plėtra buvo patvirtinti nekreipiant jokio dėmesio į visuomeninių organizacijų bei paveldosaugos institucijų protestus. Naujame bendrajame Klaipėdos miesto plane istorinį Vitės kvartalą numatyta užstatyti daugiaaukščiais, panaikinus šioje teritorijoje ankščiau galiojusį saugojimo režimą – taip ignoruojamos ir jūrinio paveldo vertės. Klaipėdos senamiestyje viešbutį ketinama statyti ant seniausių bažnyčių bei žymiausių regiono asmenybių kapų. Principingi paveldosaugos pareigūnai, jį ginantys visuomenininkai patiria didžiulį politikų spaudimą.
Pasisakome už šiuolaikiškus miestus, kurie kuriami remiantis darnios plėtros principais - plėtojant, bet ne naikinant kultūrinį tapatumą. Manome, kad investicijos turi būti nukreiptos ne į griovimą, bet į kūrybą, užtikrinant 755 metų kurtos europietiškos tradicijos tęstinumą ir vertybių perdavimą ateities kartoms. Todėl pritarime ir palaikome Alternatyvios kultūros paveldo komisijos (ją sudaro 17 visuomeninių organizacijų ir judėjimų) bei Lietuvos piliečių sąjungos kreipimosi „Dėl agresijos prieš kultūros paveldą Lietuvos miestuose“ teiginiams (tekstą pridedame).
Prašome padėti:
• priminti, kad Klaipėdos mieste ir krašte būtų laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos Lietuva prisiėmė ratifikuodama Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvenciją, Europos kraštovaizdžio konvenciją, Europos architektūros paveldo apsaugos konvenciją, Europos archeologijos paveldo apsaugos konvenciją.
• imtis skubių priemonių, kad būtų sustabdyta urbanistinė agresija ir kultūros paveldo naikinimas Klaipėdos mieste bei krašte. Kartu skatinti Valstybės, įvairių fondų, privačias investicijas į kultūros paveldo išsaugojimą, atskleidimą ir išryškinimą.
• užtikrinti, kad teisinėje Lietuvos sistemoje bus įtvirtinta visuomeninių organizacijų ir piliečių teisė teisme ginti viešąjį interesą, taip pat ir paveldosaugos srityje
Mažosios Lietuvos Tarybos įgaliotinis Klaipėdos krašte
Lietuvos vokiečių bendrija
Žemaičių kultūros draugijos Šilalės skyrius
Lietuvos Piliečių Sąjunga
Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė
Tikras Gralio taures vertas kulturos siukslynas susirinko. Turiu galvoje paskutinius cia besismaginančius savo tulžimi „kultūrininkus“. Paskaicius ju komentarus akivaizdu, kodel taip viskas griaunama, ne tik senamiesčiai ar bibliotekos, nes jei tokie zodziai , tai ir tokie veiksmai.
Lapinskas vienintelis profesionalas -restauratorius sovietiniame PRPI, bet ji ten uzdusino ir isdusino i inspekcija va tokie "restauratoriai', apie kuriu darbelius ir raso sitas straipsis.
Lapinskas vienintelis profesionalas -restauratorius sovietiniame PRPI, bet ji ten uzdusino ir isdusino i inspekcija va tokie "restauratoriai', apie kuriu darbelius ir raso sitas straipsis.
O ka bendro turi jusu sapaliojimai apie sio straipsnio turini? Blogas ar geras zmogus, reikia ziureti rezultatus, o jus kur ziurite? Rezultatai Simonaitytes bibliotekoje - ant akiu, nueikite ir paziurekite. O interjeras buvo ne prastesnis, nei Dailes muziejaus filiale Klaipedoje Liepu gatveje. Tas pats istiko dabartini Nord banka toje pacioje Liepu gatveje - vidus issluotas, bet ten nespejo 'restauratoriai', nes juos aplenke gaisras. O cia koks gaisras? Songino, Siksnelio ir Kliuko?
Drėmaitė ir ypač Lapinskas geriau patylėtų. Gal galėtų toks Lapinskas parodyti ką restauravo, atkūrė vertes? Abejoju. O pašnekėt šitas veikėjas tai sugeba. Tą tai jau tikrai.
jūsų žodžiuose yra racijos, kolega...
NERA PINIGU papildomos problemos gal niekas nepamatys kysiu davimas ,kad niekas nematytu problemu tai ir priveda prie visko naikinimo ir dazymo naujomis :graziomis: sapalvomis
dremaite....vargse sventa karve, atsibundanti is saldaus mieganciosios grazuoles miego po to, kai kazkas ivyksta baisaus ir neatleistino.tas miegantysis paveldosaugos elitas tik ir tesugeba piktintis, bet jo supuvimas ir degradacija akivaizdi is konkreciu darbu - visisko abejingumo paveldui ir tatralizuotu pasipiktinimo vaidinimu. nusisvilpti sitam vadinamajam elitukui ant paveldo. tai ne elitas-tai degradavusi muziku govada, prasimususi del asmeniniu pasipelnymo tikslu i paveldosaugos administravima ir pinigu skirstyma
Paminklosaugos elitas smerkia vandalizmą Klaipėdoje