Daiva NORKIENĖ
Vasaros pradžios įvykis šalia Klaipėdos sąvartyno uostamiesčio gyventojus padalijo į dvi stovyklas: vieni buvo už turto gynimą bet kokia kaina, kiti laikėsi krikščioniškosios moralės. "Žydu" pravardžiuojamas metalo laužo supirkėjas Jonas Selenis Vaikų gynimo dienos naktį itin žiauriai nužudė keturiolikos metų berniuką ir sunkiai sužalojo jo draugą, kaip įtariama, atvykusius pasivogti metalo. Žiniasklaidai, kaip ir klaipėdiečiams, suskilus į dvi dalis (kai kas Joną teisino), paaiškėjo, jog teisi buvo "Akistata", iš pat pradžių smurto prieš paauglius aktą pavadinusi "kruvina vendeta". Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra J. Selenį kaltina pagal BK 105 str. 5p (tyčinis itin žiaurus nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis), už tai baudžiama kalėjimu iki gyvos galvos.
Garbingas verslas
Daugėjant Lietuvoje plėšikų ir vagių, auga ir visuomenės nepakantumas jiems. Todėl suvalkietis, pasitelkęs 220 voltų, užmuša agurką nugvelbusią kaimynę. O kuršėniškiai riša prie geležinkelio bėgių telefono vagyste įtariamą aštuoniolikmetį. Neadekvati reakcija teisinama turto gynimu, nors to gero (kurį grėsė pavojus prarasti) tebuvo už dešimt ar šimtą litų. Klaipėdiškis antrinių žaliavų supirkėjas "Žydas" buvo ne išimtis.
Netoli Kalnuvėnų kaimo (Klaipėdos raj.) stūkso senas apleistas sąvartynas. Nors iš šiukšlių sudarytą "Pamyrą" jau senokai užkonservavo, jis lig šiol maitina ir rengia ne tik dalį vietinių, bet ir iš kitur atklystančius bedalius. Prireikus pinigų, ima žmogelis kastuvą, dalbą, ir traukia ant kalno. Sąvartyno paviršiuje metalas jau seniai surinktas, tačiau pasikapsčius giliau galima užtikti mažne nuo sovietmečio (kai antrinės žaliavos mažai kam rūpėjo) ten slūgsančius klodus. Darbininkas ima dalbą, kastuvą ir rausiasi gilyn. Vietos "kalnakasiai" turi labai gražias ir teisingas verslo tradicijas. Rausti kalną - darbas nelengvas, užtrunkantis, todėl prireikus žmonės nubėga namo užkąsti ar pailsėti. Savo "tranšėją" ir šalia jos sudėtą rasto metalo krūvelę galima palikti neribotą laiką - niekas neužims ir neapvogs. Svetima nuosavybė, kad ir labai menka, čia gerbiama. "Kalnakasybos įmonės" pašonėje miesto gyventojas Jonas Selenis (47 m.) įsirengė metalo supirkimo aikštelę. Sako, kad dėl mokėjimo suktis vietiniai jį pravardžiuoja "Žydu", o verslą jis paveldėjęs iš savo tėvo, "buvusio Žydo". Jonas Selenis puikiai sutardavo su visais metalo ieškotojais. Iš jų supirkdavo atneštus puodus, kibirus ir senas skardas, o sukauptą didesnį kiekį brangiau perparduodavo.
Tačiau - keistas dalykas - "Žydo" nuosavybę kaimas gerbė kur kas mažiau nei "saviškių". Tai vienas, tai kitas, žiūrėk, naktį ir atslenka metalo pasivogti. Rytais verslininkas vakarykščiai supirktą metalo krūvelę dažnai rasdavo gerokai "aptirpusią". Kodėl? Kaimiečiai "Akistatai" paaiškino. Pirma, čia vogti buvę gana patogu. J. Selenio aikštelė neaptverta, pati "supirktuvė" - tai iš atliekų suręsta būda, o naktimis čia nebūdavę nei šeimininko, nei sargo. Antra, anot kaimiečių, J. Selenis savo "supirktuvėje" laikė ir pardavinėjo samanę, kartais su metalo rinkėjais atsiskaitydavo ne litais, o nelegaliai laikytu ugniniu skystimėliu.
Nukankino
Kaimas pasakojo, kad savo nuosavybę Jonas Selenis gindavo aršiai. Kartą vogti atėjusiam kanuvėniškiui metaliniu strypu taip sudaužė ranką, kad lūžo kaulas. Žmogus, kurio pavardė redakcijai žinoma, į pareigūnus nesikreipė. Dar anksčiau nežinia ko įtūžęs "Žydas" tokiu pat metaliniu "įrankiu" žiauriai sudaužė neturtingą vietinę moterėlę. Ta iš baimės irgi nesikreipė į policiją, tačiau dabar mielai liudytų teime apie tokį "Žydo" savavaldžiavimą. Puse lūpų Kalnuvėnuose kuždamasi, jog prieš kokį dešimtmetį sąvartyne rastas nuogas, metaliniu įrankiu užmušto vyro lavonas galėjo būti irgi tų pačių rankų darbas. Tačiau žmogžudžio teisėsaugininkai nenustatė, todėl gandų pagrįstumu abejojame. Pasak vietinių, pastaraisiais mėnesiais iki vaiko nužudymo Jonas kalbėdavęs, jog "vagis pagaus ir užmuš".
Tą naktį Mantas Piklapis (14 m.), Algirdas Šimkus (15 m.) ir dar du paaugliai senu opeliu atvažiavo prie metalo supirktuvės. Kaip vėliau Jonas Selenis aiškino pareigūnams, jis pats iš vakaro laukė pasaloje. Tylutėliai virstelėjo būdos durys, vidun įslinko du šešėliai. Jonas su paruoštu metalo strypu laukė kamputyje ir užsimojęs tvojo ką tik pasirodžiusiam vaikinui. Tas apsavigintas susmuko, tuomet Jonas atsigręžė į antrąjį "svečią". Įvyko trumpas susistumdymas, ir atvykėlis nėrė pro duris. Atsigavęs antrasis irgi išpuolė lauk. J. Selenis teigia pasivijęs du bėglius ir tvojęs juos be jokio gailesčio.
Iš liudininkų ir paties J. Selenio parodymų aišku, jog netikėtai užklupti vaikinai net nesipriešino. Du pabėgo iš karto, o kiti du nespėjo. Pagavęs keturiolikmetį Mantą J. Selenis mušė tol, kol tas bepajėgė tiktai cypti. Mantui buvo sulaužyta kaukolė, lūžo ranka, išnarinti kojų kaulai, berniukas smaugtas užnėrus ant kaklo virvę. Prieš prarasdamas sąmonę, vaikas maldavo pasigailėti, tačiau buvo brutaliai užmuštas (tą pačią parą neatgavęs sąmonės mirė ligoninėje). Tuo tarpu Algirdas Šimkus, operuotas chirurgų, gydytas sanatorijoje, atsigavo, šiandien jau eina į mokyklą. Tačiau padariniai liks visam gyvenimui. Vaikinui buvo įlaužta kaukolė, dalis kaulo sutrupėjo, todėl dabar jo galvoje nemažą plotą dengia tiktai oda, ir rytais jį šukuodama motina jaučia "po oda pulsuojant smegenis". Moksleivis skundžiasi labai pablogėjusia atmintimi, naktimis kankina košmarai, dažniausiai jis sapnuoja savo žuvusį bičiulį Mantą. Algirdas teigia likęs gyvas tik todėl, kad apsimetė... mirusiu ir nejudėjo. Jam reikalinga dar viena operacija - kaukolės skliautą atstatyti įsodinant specialą plokštelę.
Jonas Selenis savo aukų gaivinti nebandė, pagalbos nekvietė. Įsimetęs į automobilį, vaikinus nuvežė ir numetė... sąvartyno prieigose. Prieš palikdamas juos mirčiai, vienam berniukui apšlapino veidą. Laimė, anksčiau nuo egzekutoriaus pasprukę paaugliai iškvietė artimuosius, ir Algirdo gyvybė buvo išgelbėta. Beje, vaikinams, už tai, jog kėsinosi pavogti svetimo turto, net neiškelta baudžiamoji byla. Pasak Klaipėdos rajono apylinkės prokuroro Dariaus Aleknos, daugiausiai jie būtų paėmę metalo už keliolika litų. Daugiau paprasčiausiai netilptų į opelį, kuriame ir taip jau sėdėjo keturiese.
Byla
- Tokių žiaurių nusikaltimų nesu matęs, - teigė "Akistatos" kalbintas prokuroras D. Alekna. - Dažniausiai mūsų rajone žudoma buitinių konfliktų metu.
J. Selenis, baigęs aukštąjį mokslą, alkoholio nevartojantis vyras, paauglį užmušė stačiai dėl niekų. Jis kaltinamas pagal kelis Baudžiamojo Kodekso straipsnius, vienas iš jų (tyčinis itin žiaurus nužudymas suinkinančiomis aplinkybėmis) užtraukia kalėjimą iki gyvos galvos. Manto Piklapio motina "Akistatai" tvirtino, kad J. Selenis, tarpininkaujant advokatui, padengė berniuko laidotuvių išlaidas. Valstybinė ligonių kasa jam pateikė kelių tūkstančių litų ieškinį už Manto reanimavimą bei Algirdo gydymą. Turbūt ruošdamasis galimam nelaisvės atėmimui, "Žydas" likvidavo savo ilgametį verslą - susirinko ir išsivežė metalą, išvalė aikštelę. Žmonės kalba, kad nors jam ir buvo skirtas namų areštas, žmogus į Kalnuvėnus atvykdavęs tvarkytis naktimis (gal bijojo kaimiečių pasmerkimo ar keršto?). Laidojant Mantą, verkė pusė kaimo, berniuko kaimynai nė akimirkai nesuabejojo "Žydo" kalte.
Kas kita - tolimesni žmonės. Vieną dieną pakraupusi, be vaistų nebegalinti gyventi velionio M. Piklapio motina skambino žurnalistei maldaudama užtarimo. Mat vietiniame Klaipėdos laikraštyje perskaitė kažkokios skaitytojos laišką, kuriame teigiama: "Ir gerai, kad J. Selenis apgynė savo verslą nuo vagių! Taip ir reikia". Kai kurie įvykio vieton nepasivarginę žiniasklaidininkai jau anksčiau rašė, kad "metalo supirkėjas apsigynė nuo vagių". Žuvusio vaikino artimuosius - tvarkingą, darbčią ir labai savo vaikų žiūrėjusią šeimą - tai varo į neviltį.
Iki teismo, įvyksiančio kitų metų sausį, Jonas Selenis paliktas laisvėje. Žmogus, kuris nuo pareigūnų net neslėpė žudęs iš įsiūčio, su žurnaliste anksčiau kalbėtis nepanorėjo. Jis nė karto nemėgino pasikalbėti ir su nukentėjusiųjų artimaisiais, nors Manto mama sako labai to trokštanti. "Gal žmogus man kaip nors paaiškins, kodėl reikėjo žudyti vaiką? Gal jis žino aplinkybes, kurių aš nežinau"? - ašarodama sakė velionio mama, tvirtindama, kad žudiko neužsipulsianti. Ji tik labai bijo, kad per teismo posėdį turės išvysti jo akis, rankas. "Kai mušu mėsą kepsniui, visada pagalvoju, kad lygiai taip, tarsi negyva mėsa, buvo užkapotas ir mano sūnus", - verkė motina. Beje, metalo supirkėjas vagių problemą jau seniai galėjo išspręsti teritoriją aptverdamas, įsigydamas sarginį šunį.
Kova su vagimis ir plėšikais Lietuvoje šiandien išties primena kovą su malūno sparnais. Kai kam J. Selenis tikriausiai atrodo didvyris. Tačiau ar iš tiesų vertėjo, nepasiekus sparnų, nugriauti visą malūną? Juk po šio akto nusikaltėlių mūsų šalyje tikrai nesumažėjo: keliolika litų susigundęs vaikas - žemėje, tačiau jo vietą iš karto "užėmė" per vieną naktį žmogžudžiu virtęs pats Jonas Selenis.
