Šarūnas Naruševičius Kartais išgirsi juokais sakant, jog tikra meilė - tik tarp vyrų. Vienos Šiaulių daugiabučio bendrijos pirmininkas Juozas Zigmantas (48 m.) mylėjo mokytoją Zigmantą Mažeiką (52 m.), su kuriuo kartu nugyveno daug metų. Šį pavasarį vyriškai meilei kažkas atsitiko - namie keldamas pavydo sceną Juozas netyčia užmušė savo gyvenimo draugą. Komiškiausia, jog pribaigęs sugyventinį J. Zigmantas greitąją medicinos pagalbą pakvietė... sau pačiam, o medikams nė žodeliu neužsiminė apie už sienos mirštantį Z. Mažeiką.
Buvęs P. Višinskio gatvės 32-ojo penkiaaukščio butų bendrijos pirmininkas J. Zigmantas - atkaklus kovotojas už teisybę. Jaunystėje per savo neramų būdą jis teistas už chuliganizmą, tačiau tai buvo 1985 metais, ką čia beprisiminsi. Anksčiau dirbęs autobusų kontrolierium bei ekskursijų vadovu, Juozas jau senokai neturėjo nuolatinio užsiėmimo, tad kone kasdien mynė policijos komisariatų, savivaldybės kabinetų bei įvairiausių kontorų slenksčius, Prezidentūrą ir ministerijas apipylė laiškais bei pareiškimais, visur aršiai reikalaudamas tvarkos: išgaudyti naminukės pardavėjus, tvarkyti jo namo kiemą, jame uždrausti sustoti "svetimų" mašinų vairuotojams ir t. t. Dabar išaiškėjo, jog J. Zigmantas valdininkus dažniausiai šokdindavo ne tiek vardan tvarkos, o kiek dėl savo neramaus charakterio - be veiklos jis nenustygsta nė minutės. Niekas Juozo nerinko namo bendrijos pirmininku, tai šis aktyvistas pats sugalvojo, kaip juo tapti. J. Zigmantas surinko savo daugiabučio gyventojų parašus, kad visi kaimynai nori užbaigti šildymo sezoną. Tada apsukruolis lapo viršuje priklijavo rezoliuciją, kad "J. Zigmantas išrenkamas pirmininku", ir atšvietęs kopiją nunešė į butų ūkio tarnybą "kam reikia".
Žydrasis kovotojas už tvarką turėjo dar vieną pomėgį - reikia nereikia nuolat skambindavo greitosios medicinos pagalbos stoties telefonu. Piktnaudžiavimas šiais skambučiais baigėsi tuo, jog medikų ekipažai ėmė vengti važiuoti pas simuliantą. Ne, gerieji ponai, J. Zigmanto taip lengvai neatsikratysi - jis vis vien sugalvodavo būdų, kaip prisišaukti gydytoją į namus. Šiųmečio balandžio 24-ąją, šeštą valandą ryto, J. Zigmantas paskambino kaimynei Veronikai Kublinskienei, kad toji... paskambintų į greitosios medicinos pagalbos stotį ir iškviestų medikus - jam silpna. Klusni kaimynė ne tik paskambino, bet J. Zigmanto paprašyta sutiko užeiti į jo 17-ąjį butą ir jį aptvarkyti. Gudriai sugalvota - kam pačiam vargintis, jei yra kvailesnių, kas už tave sutvarko?! J. Zigmantas tą rytą telefonu kvietė ir kitą... 85 metų kaimynę, tačiau nukaršėlė dėl suprantamų priežasčių neatėjo.
Atskubėjusi J. Kublinskienė J. Zigmanto bute sušlavė šviežių išgertuvių išėdas, kad "pirmininkui" nebūtų gėda priimti gydytojus. Atvykęs medikas apžiūrėjo J. Zigmantą, kuris skundėsi bloga savijauta dėl pašlijusių nervų bei patirto streso. Išeidamas gydytojas su šypsena pasiteiravo J. Kublinskienės:
- O kurgi antrasis gėjus?
O "antrasis gėjus" tuo metu tyliai gulėjo kitame kambaryje ir merdėjo! Tvarkydama butą J. Kublinskienė matė gulintį Z. Mažeiką, tačiau jo nejudino - manė, kad jis girtas. Kai J. Zigmantas pagaliau teikėsi pažiūrėti į savo gyvenimo draugą, buvo jau per vėlu. Vėliau ekspertizė nustatė, jog Z. Mažeika mirė išsiliejus kraujui ant smegenų. Kilo triukšmas, sulėkė policininkai, prokurorai. J. Zigmantui tuomet nuo pareigūnų klausimų iš tikro buvo pasidarę bloga. Kriminalistų priremtas prie sienos veiklusis pilietis papasakojo, kad jo sugyventinis naktį kažkur šlaistėsi, girtavo, o jis laukė ir nervinosi. Paryčiais parėjusiam sugyventiniui Juozas iškėlė pavydo sceną, priekaištavo, kam Z. Mažeika prageriąs tiek daug "šeimos" pinigų. Susinervinęs J. Zigmantas pastūmė savo draugą į sieną. Tiek ir tereikėjo - atsitrenkus pakaušyje lūžo kaukolė, praradęs sąmonę Zigmantas nugriuvo. Vėliau apžiūrėdami lavoną ekspertai galvoje rado kirstinę žaizdą - manoma, jog vyrui į galvą dar kliuvo ir masyvia pelenine, kurios šukes sušlavė nieko nežinojusi butą tvarkiusi J. Kublinskienė.
Kadaise Z. Mažeika dirbo vokiečių kalbos mokytoju, tačiau po skandalo buvo paprašytas palikti mokyklą - buvo rimtai įtarta, jog šis mokytojas berniukus moko ne tik vokiečių kalbos... Gal tai viso labo tik gandai. Palikime mirusįjį ramybėje, geriau suveskime sąskaitas su gyvais nedorėliais. Taigi, agresyviajam J. Zigmantui už žmogžudystę per neatsargumą teko stoti prieš teismą. Teisme išaiškėjo, kad "pirmininkas" ne pirmą kartą mušė savo sugyventinį, o paskutinę jo gyvenimo dieną sugrįžusio po nakties klajonių ilgai neįsileido į butą.
Teismas atsižvelgė, jog J. Zigmantas pripažįsta kaltę, atgailauja, kremtasi. Jis ir pats nukentėjo, nes tam tikra prasme liko kaip ir našliu. Išgirdusi, jog sūnus nuteisiamas kalėti pusantrų metų, teismo salėje ėmė isteriškai klykti ir Jėzaus šauktis nusenusi J. Zigmanto mama - riksmas buvo girdėti net lauke. Kai "žydrasis žudikas" buvo išvestas jo motina iškoneveikė J. Kublinskienę, lyg kaimynė, o ne jos pačios "gerasis sūnelis" būtų kaltas dėl sudužusios žydrosios meilės. Kartą J. Zigmantas buvo žiauriai primušęs giminaitį ir sulaužęs jam kaulus, tačiau baudžiamosios bylos išvengė, nes susitaikė. Tąkart nepasimokė, tad dabar kurį laiką galės pirmininkauti kolonijoje, pavyzdžiui, galės būti "gaidžių" kamerų pirmininku.
