Aurelija ŽUTAUTIENĖ
Praėjusiame "Akistatos" numeryje, komentare "Kare kaip kare", rašėme apie tai, kad tarp Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento vyksta tam tikta priešprieša. Šią situaciją paprašėme pakomentuoti vidaus reikalų ministro Juozo Bernatonio. Jis atsakė į "Akistatos" pateiktus klausimus.
- Norėtųsi pokalbį pradėti nuo to, kas šiandien labiausiai jaudina Lietuvos visuomenę: ar iš tiesų tarp aukščiausių šalies policijos pareigūnų - karinė padėtis?
- Vidaus reikalų sistemoje karės padėties nėra. Todėl kasti apkasus ar skelbti paliaubas nėra prasmės. Karas yra paskelbtas nusikaltėliams. Visuomenės saugumas ir viešosios tvarkos užtikrinimas - vienas iš strateginių šios Vyriausybės tikslų. Įgyvendinant šį tikslą atitinkamai formuojamas valstybės biudžetas bei sudarytas Vidaus reikalų ministerijos priemonių planas.
Stiprinant valstybės finansų sistemos apsaugą nuo kriminalinio poveikio bei siekiant panaikinti valstybės įstaigų funkcijų dubliavimą ir konkrečiau apibrėžti pareigūnų įgaliojimus, šiais metais Mokesčių policijos departamentas prie VRM reorganizuotas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie VRM.
Daug tikiuosi iš trejų metų trukmės Policijos sistemos optimizavimo programos. Įgyvendinant šią programą pertvarkoma policijos sistemos struktūra, jos valdymas, išgryninamos funkcijos. Policija turi tapti lankstesnė, efektyvesnė ir atvira visuomenei.
Kiekvienas Lietuvos žmogus turi būti saugus ir jaustis orus. Žinoma, nusikaltėliams būtų paranki netvarka Policijos departamente ir nesutarimai tarp vadovybės. Siekiant tokių tikslų imamasi įvairiausių būdų ir priemonių. Kita vertus, manau, kad toks dėmesys yra tarsi komplimentas mums, savotiškas mūsų darbo rezultatų įvertinimas. Esu dėkingas žiniasklaidai, besidominčiai Vidaus reikalų ministerijos veikla, analizuojančiai nusikalstamumo priežastis, nepasiduodančiai paviršutiniškumui bei detektyviniam žanrui.
- Atidesniam piliečiui, pastarosiomis savaitėmis sekusiam tai, ką pateikdavo spauda ar televizija, turėtų pasidaryti šiurpu. Minutėlę įsivaizduokite, kaip pastarieji įvykiai atrodo iš šalies. Kad paprastiems policininkams trūksta darbo priemonių (kuro, automobilių dalių, padangų, fotojuostų, dirbama per ankštuose kabinetuose, yra pasenusi ekspertizių įranga), visuomenė žino iš ankstesnių interviu. Taigi žmogus jau ir taip abejoja savo saugumu Lietuvoje. O pastaruoju metu jis dar išgirdo ar perskaitė, jog ir aukščiausia policijos valdžia - nestabili, abejojanti, kariaujanti ar net susitepusi. Visa tai žinant paprastam ir nesaugumo jausmą Lietuvoje išgyvenančiam žmogeliui netrukus gali prireikti psichoterapeutų pagalbos...
- Reiškiamas nerimas bei rūpestis dėl nusikalstamumo mūsų šalyje suprantamas. Šiandien dar negalime tinkamai apsaugoti visų mūsų piliečių nuo nusikaltėlių ir užtikrinti kiekvieno žmogaus saugumą.
Nors nemanau, kad kriminogeninę situaciją fiksuojantys skaičiai yra pagrindinis policijos veiklos efektyvumo vertinimo rodiklis, tačiau būtina ją įvardinti ir jausti jos pokyčius. Visuomenė savo saugumo jausmą sieja būtent su šiuo rodikliu. Statistika rodo tam tikrą kriminogeninės padėties stabilizavimąsi.
Per 10 šių metų mėnesių, lyginant su 2001 metų tuo pačiu laikotarpiu, nusikaltimų Lietuvoje užregistruota beveik 11 procentų mažiau. Užregistruotų nusikaltimų skaičiaus mažėjimas, lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, tęsiasi nuo pernai metų spalio mėnesio. Būdamas vidaus reikalų ministru, pagal Konstituciją atsakau ir už Policijos departamento veiklą. Ir galiu užtikrinti jus ir Lietuvos visuomenę, kad Lietuvos policija negailėdama jėgų atlieka jai pavestas funkcijas. Žinoma, Policijos departamento vadovai ne tik vykdo įstatymuose jiems nustatytus uždavinius, bet ir turi atsakyti (ir atsako) už savo veiklą. Policijos veikla yra reglamentuojama įstatymais. Kalbant apie Vidaus tarnybos statutą, norėčiau atkreipti dėmesį, kad jis bus taikomas ne tik policijai, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, Vadovybės apsaugos departamentui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, VRM viešojo saugumo daliniui, t.y. institucijoms, kurių darbuotojai šiuo metu yra statutiniai valstybės tarnautojai visoje VRM sistemoje.
Iki šiol nebuvo vieno bendro galiojančio teisės akto, kuris reglamentuotų vidaus reikalų sistemos pareigūnų arba statutinių vidaus reikalų sistemos valstybės tarnautojų tarnybą. Todėl pirmiausia statutas (įstatymas) ir nustatys vidaus tarnybos principus, visų vidaus reikalų sistemos pareigūnų statusą, pareigūnų priėmimą ir atleidimą iš vidaus tarnybos, jų tarnybos eigą, taip pat atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, paskatinimus, vidaus tarnybos valdymo teisinius pagrindus bei kitų valstybės tarnautojų priėmimą į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose.
Atlikdamas vidaus reikalų ministro pareigas nesivadovauju gandais ir neketinu reikšti savo pozicijos apie įvairiausius "incidentus", kad ir kaip pikantiškai jie būtų pateikiami visuomenei.
- "Akistata" prisimena, kad generalinio komisaro ir VR ministerijos priešprieša buvo kilusi ne kartą. Jau anksčiau V. Grigaravičius žurnalistams guodėsi, pats negalįs pasirinkti net pavaduotojų. Ir skundėsi pernelyg dideliu politikų spaudimu ir kišimusi į policijos darbą. Tačiau priėmus naująjį VR tarnybos statutą, policijos valdymas taps dar centralizuotesnis ir iš esmės šimtu procentų priklausys būtent nuo politinės valdžios.
- Šiuo metu galiojantys teisės aktai buvo priimti tik atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Tada buvo būtina juos priimti kuo skubiau ir tada jie atitiko mūsų valstybės kūrimosi laikmetį. Šiandien daugelis tų teisės aktų nuostatų dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų tarnybos nebeatitinka realios situacijos, nedera tarpusavyje bei prieštarauja kitiems teisės aktams. Tokia padėtis galėjo virsti teisiniu nihilizmu, kai kiekvienas minimus teisės aktus galėjo interpretuoti ir taikyti kaip tinkamas. Be to, naujasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas numato, jog vidaus reikalų sistemos pareigūnų tarnybos santykiai turi būti reguliuojami ne Vyriausybės nutarimais, bet įstatymu patvirtintu statutu. Tai taip pat apsaugos vidaus reikalų sistemą nuo galimo politinio voliuntarizmo vos tik pasikeitus vyriausybėms. Beje, naujajame statuto (įstatymo) projekte yra užfiksuoti visi esminiai tarnybos reikalai, todėl net ir savo apimtimi jis yra keliskart didesnis už dabar galiojantį. Policijos departamentui vadovauja patyrę, atsakingi žmonės, ir aš kokio nors jų asmeninio nerimo ar susirūpinimo neįžvelgiu, nes mūsų visų rūpestis - kova su nusikaltėliais. Tam ir turi būti skiriama visa energija.
- Kokią matote ateities policiją? Jos vizija? Ar ji bus tokia pati basa, alkana ir... korumpuota?
- Pastaruoju metu iš tiesų nemažai kalbama apie blogą policijos finansavimą. Net su verksmingomis intonacijomis. Tačiau verkšlendami nepraturtėsime ir saugesni netapsime. Policija gyvena taip, kaip gyvena visa Lietuva.
Nemažai kalbama ir apie vizijas, misijas, užmirštant konkrečius uždavinius. Pagrindiniai policijos uždaviniai demokratinėje visuomenėje, valdomoje teisės viršenybės principu: užtikrinti visuomeninę rimtį ir teisėtvarką; saugoti ir gerbti asmens teises ir laisves; užkardyti ir atskleisti nusikaltimus; teikti pagalbą ir paslaugas visuomenei. Taip pat policija, vykdanti vykdomosios valdžios funkcijas, turi būti atskaitinga demokratiškai išrinktai valdžiai ir visuomenei. Siekiant šių tikslų ir vadovaudamiesi minėtu principu tikrai neturėtume atsidurti tokioje apokaliptinėje būsenoje, kaip suformulavote savo klausime.
- Ačiū už pokalbį.
