Vilniaus priklausomybės ligų centro III priklausomybių psichiatrijos skyriaus specialistai sako, kad per jų karjerą atvejų, kad žmogus pats savaime nustotų vartoti narkotikus nepasititaikė. Anot jų, remisija be medikų pagalbos yra labai sudėtingas dalykas. Tiesa, medikams teko susidurti su tais atvejais, kai narkotikus vartoti žmonės nustoja papuolę į įkalinimo įstaigas.
"Kalėjime vartojantis žmogus žino, kad pagalbos jis nesulauks, todėl pats persilaužia psichologiškai ir nustoja vartojęs. Tokių atvejų pasitaiko, tačiau irgi labai nedaug, nes juk ir būdami kalėjime nuteistieji sugeba prasimanyti kvaišalų. Kiti tik išėję ima vartoti vėl, - sakė kalbinti centro specialistai. - Iš tiesų žmogui, kuris turi priklausomybę reikalinga kompleksinė socialinių darbuotojų, psichologų, medikų pagalba. Didesnė tikimybė, kad žmogus nebevartos kavaišalų tada, kai jis pereina reabilitacijos programas, kuriose jis iš naujo mokomas socialinių įgūdžių, kuriuos vartojimo metu dažniausiai būna pamiršęs. Tokiose reabilitacijos grupėse prisklausomi žmonės mokosi ne tik kloti lovas, skalbti, ruošti valgyti, bet ir augina daržoves, eina į parduotuvę ir kitais būdais grąžinami į tikrą gyvenimą".
Medikai sako, kad aplinkos pakeitimas ir atsiribojimas nuo senus įpročius skatinančių draugų kompanijų, palengvina gyvenimą bandančiam kovoti su potraukiu narkotikams.
Vartoti žodį "išsigydžiau" priklausomybę, anot centro specialistų, nereikėtų, nes jos išsigydyti neįmanoma - galima tik pristabdyti ligą. Tikimybė vėl pradėti vartoti išlieka visą gyvenimą. Anot medikų, reikėtų džiaugtis, kiekviena blaivia diena ir nusiteikti nevartoti kvaišalų šiandien, o ne metus ar penkis - tuomet žmogus psichologiškai jaučiasi tvirtesnis, jo neslegia terminai ir taisyklės. "Gyvenimas su priklausomybe - kasdieninė kova", - rezumuoja narkologijos skyriaus medikai.
