Trečiadienį Vilniaus oro uoste iš Kopenhagos nusileidęs lėktuvas į gimtinę sugrąžino dviejų JAV nužudytų lietuvių pelenus. Urnas su 25 metų Ingos Bandzevičiūtės-Kontreras ir 28 metų Martyno Simokaičio palaikais pargabeno Martyno draugės mama, nes ji vienintelė turėjo galiojančią JAV vizą. Šiuos jaunus žmones sušaudė darbdavys, kai jie paprašė padidinti atlyginimą. Darbdavys Rolandas Milinavičius turėjo daug skolų, todėl toks prašymas jį ypač įsiutino ir jis nušovė savo vienintelius darbuotojus.
Nepelningas verslas
"Milinavičius sakė mums, kad darbe patyrė labai daug streso, - sakė Ist Pointo policijos kapitonas Raselas Pophamas. - Deja, jis nusprendė tą pyktį išlieti ypač žiauriai".
38 metų R. Milinavičius savo verslą pradėjo prieš 2 metus. Jo firma "RM Auto International" gabeno amerikietiškus automobilius į Lietuvą, bet verslas nebuvo pelningas. Firmoje dirbo tik du žmonės - Inga Kontreras ir Martynas Simokaitis. Inga į JAV atvažiavo iš Kauno rajono. Ji buvo ištekėjusi, tačiau nesėkmingai.
Ketvirtadienio rytą Milinavičiaus žmona porą kartų skambino į biurą, bet niekas nekėlė ragelio. Tuo pat metu gretimai įsikūrusios firmos darbuotojai pastebėjo, kad "RM Auto International" durys dar vis užrakintos, nors tokiu metu jos visada būdavo atdaros.
Susirūpinusi žmona nuvažiavo į biurą ir pamatė Simokaičio kūną ant grindų. Į jį buvo šauta keletą kartų - į galvą ir į viršutinę kūno dalį. Supanikavusi moteris išbėgo iš biuro ir iškvietė policiją. Atvažiavusi policija rado ir antrąjį kūną. Į Ingą buvo šauta vieną kartą, tiesiai į galvą tuo pačiu ginklu. "Iš karto buvo matyti, jog darbuotojai susikovė ne tarpusavyje", - sakė R.Pophamas.
Po 2 dienų R.Milinavičius pats prisistatė į policiją ir prisipažino nužudęs. Jis yra kaltinamas 2 žmonių nužudymų.
Policijai pažįstamas
Lietuvoje neteistas R.Milinavičius, užaugęs kartu su krepšinio legenda Arvydu Saboniu, į užsienio šalių teisėsaugos akiratį pakliūva ne pirmą kartą. 1997 metais jis buvo sulaikytas Vokietijoje, o 2001 metais - Švedijoje.
R.Milinavičiaus vaikystė buvo nelengva. Jo tėvas skardininkas Gediminas Milinavičius mėgdavo išgerti, o motina, kad išlaikytų šeimą, vienu metu dirbdavo dviejose darbuose - buvo virėja, valytoja, telefono operatorė.
Aukštojo mokslo nebaigęs R.Milinavičius mokėsi statybininko amato profesinėje technikos mokykloje, vėliau važiuodavo į Lenkiją perparduoti įvairių prekių.
Vienas nedažnų R.Milinavičiaus apsilankymų Lietuvoje įvyko praėjusių metų vasarį per tėvo laidotuves.
Pastarąjį kartą jis su motina susitiko šių metų balandį - tąsyk nuvykęs prie Karmėlavos miestelyje palaidoto savo tėvo kapo sūnus apsiverkė.
Uždaro būdo R.Milinavičius nei tėvams, nei seserei nepasakodavo, kaip jam sekasi, kaip klostosi verslas.
Silpnos sveikatos motina ilgą laiką gyveno iš pašalpų ir tik prieš savaitę jai pavyko įsidarbinti kulinare prekybos centre. O.Milinavičienė prašydavo sūnaus padėti finansiškai, tačiau pagalbos beveik nesulaukdavo - pastarąjį sykį išvažiuodamas jis davė motinai 50 litų.
Draugai laukė grįžtančios
Inga Bandzevičiūtė 2000 metais baigė Kauno J.Jablonskio gimnaziją. Nuo okupacijos iki nepriklausomybės laikų prestižiškiausios Kauno mokymo įstaigos vardą išlaikiusioje mokykloje mergaitę 8 metus mokė matematikos mokytoja Violeta Obeliūnaitė. 12c auklėtoja I.Bandzevičiūtę apibūdina kaip labai malonią ir draugišką merginą. "Na, gal kiek per daug atvira buvo, pasakodavo apie sėkmes ir nesėkmes. Ji prie visų prieidavo, vis apsikabindavo", - sakė auklėtoja. Apie Ingą gražiai kalbėjo ir kiti gimnazijos pedagogai. Anot jų, mergina buvo nebloga mokinė, tikra humanitarė, ne veltui pasirinko anglų kalbos studijas.
Indrė Verbavičiūtė, I.Bandzevičiūtės-Kontreras klasės draugė, sakė negalinti sulaikyti ašarų. "Mes bendravome ir baigusios mokyklą. Tai pats linksmiausias, geriausias žmogus. Pernai, kai Inga grįžo baigti anglų bakalauro studijų VDU, diskutavome, ką daryti toliau. Ir ji sakė, kad reikia važiuoti į Ameriką ilgesniam laikui, susitvarkyti gyvenimą, užsidirbti pinigų. Laukiau, kad grįš rugpjūtį. Ir grįžta..." - verkdama sakė Ingos draugė.
Niekas tokios tragedijos negalėjo laukti. "Ingai ten nebuvo gerai. Pas tą R.Milinavičių ji dirbo metus, ir, kaip pati pasakojo, darbdavys vis nemokėjo pinigų, vis turėjo bėdų. Tai ji ten vos ne į skolas įlindo, o juk gyveno viena, su vyru gyvenimas nepavyko, tai vienai teko ir buto nuoma, ir kitos išlaidos. Bet ji gal gailėjo tos šeimos...", - pasakojo Kauno rajone gyvenanti R.Bandzevičienė.
Kaunietė sako su dukra labai dažnai bendravusi, dažniausiai internetu, bent kelis kartus per savaitę. "Paprastai Inga skambindavo apie 15 valandą - ten kaip tik darbo diena prasideda. Tai ji važiuoja automobiliu, skambina man ir dar sugeba rankas kremu pasitepti... Tokia žvitri ji, nenuorama, tikra ekstremalė. Paskutinę savaitę pas tą R.Milinavičių dirbo jau laisvu grafiku, tik po 3 valandas per dieną. Ji jau lankė nekilnojamojo turto agentų kursus, liko tik egzaminus išlaikyti ir pradėti dirbti. Ir viskas..." - sunkiai ašaras tramdė motina.
Žinia pribloškė
28 metų Martynas Simokaitis naktimis dirbdavo "Lunar" žurnale, kuris rašo apie Atlantos elektroninės muzikos kultūrą. Jis Atlantoje dirbo tik kelerius metus. Kol gyveno Lietuvoje, jis grojo pučiamųjų instrumentų orkestre, dirbo radijo stotyse bei naktiniuose klubuose, taip pat dirbo televizijoje ir buvo įkūręs savo firmą.
"Geras ir malonaus būdo vaikas buvo Martynas. Širdį spaudžia tokia kraupi netektis", - kalbėjo buvę M.Simokaičio kaimynai ir mokytojai, gyvenantys Kybartų miestelyje (Vilkaviškio r.). Jie Martyną prisimena nuo mažų dienų ir mini tik geru žodžiu.
Garbaus amžiaus M.Simokaičio kaimynai, išgirdę apie Martyno žūties aplinkybes, iš pradžių niekaip negalėjo jomis patikėti: "Kas darosi žmonėms? Argi dėl didesnio atlyginimo reikia žudyti?"
Martyną nuo kūdikystės užaugino tetos šeima - Birutė ir Jonas Žemantauskai. "Birutę jis vadindavo ne mama, o tik mamyte. Žemantauskai ir jų duktė labai rūpinosi berniuku. Jis visada su jais būdavo švelnus ir dėmesingas", - pasakojo kaimynai.
M.Simokaičio tėvas mirė prieš kelerius metus. Motina gyvena Jakutijoje (Rusija).
Anapus Atlanto M.Simokaitis atsidūrė prieš 7 metus. Kai baigėsi vizos galiojimo laikas, vaikinas į Lietuvą nesugrįžo. Visus tuos metus namuose nebuvęs Martynas šiomis dienomis į juos sugrįžo urnoje.
