Stasys VARNECKAS
Vieną pavakarį susiėję būrin, kaimo žmonės ėmė kedenti senus laikus Buvo Didžioji savaitė, todėl dažnas traukė iš atminties klodų kažkada prabėgusias šventas Velykas ir su jomis susijusius įvykius. - Vieną sykį, - užsivedė Jonas Marmokas, - iš beržinės pliauskos nusitekinau kiaušinį. Nudažiau, nugludinau - visai kaip tikras. Ėmiau su bernais kirstis - gal dešimt nukoviau. Gana, sakau, suprasti pradės, nes Pašiliuose dar nebuvo tokio, kad iš eilės dešimt. - Apgaudinėti per šventas Velykas griežtai draudžiama, - pareiškė bobulė Agota. - Galėjai paspringti tais kiaušiniais. - Kiaušiniu nepaspringsi, - paaiškino senis Anskaitis, - jeigu jį gerai patepsi sviestu. Kaimo intelektualas, buvęs pradinės vedėjas Banaitis labai norėjo papasakoti apie margučių šventes savo mokyklėlėje, bet veterinaras Tadas jį pralenkė. - Turbūt ne visi ir beprisimena melžėją Apoloniją, - prabilo Tadas. - Vikri buvo moterėlė, pirmūnė. Ir nusprendė mūsų partiečiai ją Maskvon iškomandiruoti. "Važiuok,- sako, - Paliut, į suvažiavimą. Nusipelnei. O garbė kokia!" Paliutė švariai nusiprausė, apsirengė išeiginiais ir išvažiavo.
Parsirado gal po dviejų savaičių, visa pragiedrėjusi. O zootechnikas Vincas iškart prie reikalo: "Pasakok, Paliut, ką ten matei, ką girdėjai. Kas dabar naujo bus mūsų padangėj? "Paliutė tik nužvelgė zootechniką, lyg tas būtų paskutinis kaimo nemokša, ir pareiškė: "Velykos bus rudenį". "Kaip tai... rudenį? - nesuprato zootechnikas Vincas. - Visada būdavo pavasarį, kai gamta bunda, o dabar, sakai, rudenį". "Rudenį, - patvirtino Paliutė. - Pats draugas Brežnevas sakė: Velykos rudenį". Sodžiuje, be abejo, kilo nedidelė panika: valdžia griauna senas tradicijas! Ta panika greitai nusirito ligi miestelio ir dar toliau. Žodžiu, pasklido po visą Lietuvą. - Negi neprisimenat, mieli sodiečiai? - paklausė Tadas. - Visa ta anų laikų sumaištis kilo būtent iš mūsų kaimo. - Aš tai gerai prisimenu, - nudžiugo Banaitis, gavęs progą pašnekėti. - Atlėkė tada mūsų sodžiun instruktorius iš pačios sostinės. Ką jūs, drauge Apolonija, čia tauškiate, liaudį dezorientuojate! Ne "Velykos rudenį", o "velykaja rodina" draugas Brežnevas sakė. O tai reiškia "didelė tėvynė". Reikėjo abiem ausim klausytis, pasakė instruktorius ir pridūrė, kad už tokį neišprusimą iš partijos reikia šveisti. - Taip ir buvo, - patvirtino veterinaras Tadas. - O dabar Apolonijos anūkai dūduoja, kad jų močiutė nepagrįstai nukentėjo anais priespaudos metais ir, žinoma, reikalauja sau lengvatų.
