Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Globėjų šeimose, šeimynose ar valdiškose institucijose šiuo metu gyvena beveik 40 000 tėvų globos netekusių vaikų. Globos namams už kiekvieną tokį vaiką kiekvieną mėnesį valstybė skiria po daugiau nei tūkstantį litų, globotinių turinčioms šeimoms ar šeimynoms - po 500. Per metus susidaro milijoninės sumos. Įstatymai numato, jog gyvi ir darbingi tėvai, vaikus praradę per girtuoklystę ar kitas ydas, privalo mokėti alimentus jų vaikeliais besirūpinančiai valstybei. Kaip manote, kiek pinigų į šalies biudžetą iš degradavusiųjų išieškoma? Praktiškai nieko. Kas dėl to kaltas? Kaltųjų kaip ir nėra. Nes nemokšiškai paruoštų įstatymų labirintuose susipainiojusios institucijos (Vaiko teisių apsaugos tarnybos, antstoliai, mokesčių inspekcija ir kt.) tiksliai nežino, kas už ką konkrečiai atsako, ir kaltę verčia vienos kitoms. Ne ką mažesnė bėda, mūsų nuomone, yra ir tai, jog greta įstatymų spragų sėkmingai veša ir tuos įstatymus (kokie blogi jie bebūtų) privalančių vykdyti darbuotojų abejingumas, neprincipingumas. Logika aiški: ko plėšytis, ko kariauti su skolininkais - juk ne tavo kišenė papilnės...
Skola valstybei - keliolika tūkstančių
Rimo ir Nijolės daugiavaikė šeima pusėtinai tvarkėsi tol, kol buvo gyva Nijolės motina. Pastaroji dukrą ir žentą, kaip sakoma, dar įstengė laikyti "už trumpo pavadžio". Kai senolės nebeliko, sutuoktiniai gana greitai nusivažiavo: pardavę paveldėtą butą, prisiglaudė pas apsukrius pažįstamus, kuriems "padedant" staigiai prašvilpė visas santaupas.
Ne kartą ir ne du šešetas Rimo ir Nijolės pametinukų - išbadėjusių, sušalusių pipiriukų - buvo rasti ant kojų nepastovinčių tėvų ir tokios pat fizinės būklės jų draugužių kompanijoje. Ką bedarė Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir Socialinės rūpybos skyriaus darbuotojos, kiek bedėjo pastangų, siekdamos perauklėti į gyvenimo bedugnę sparčiai besiritančius sutuoktinius, tai nedavė jokių rezultatų. Galiausiai degradavusi porelė pripažino, kad rūpintis mažyliais - ne jųdviejų jėgoms, ir teismo posėdyje neprieštaravo, kad visi šeši vaikeliai būtų išvežti į vaikų globos namus. Tas pats teismas iš tėvo ir motinos priteisė alimentus valstybei.
Kaip ir buvo galima numanyti, niekas jokių alimentų nemokėjo, per pusantrų metų susikaupė nemenka suma. Antstolio apsilankymas laikiną prieglobstį radusios asocialios porelės namuose irgi nebuvo vaisingas. Paaiškėjo, jog valstybei stipriai prasiskolinę seniai niekur nedirbantys sutuoktiniai neturi nė būtiniausių buities reikmenų, ką jau kalbėti apie santaupas bankuose, transporto priemones ar nekilnojamąjį turtą... Ne kitokie įrašai antstolio buvo padaryti ir po pusmečio, metų. Įsiskolinimas auga toliau. Nepanašu, kad daugiau nei dešimties tūkstančių litų dydžio skola valstybei kada nors bus padengta.
Anot Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovės pavaduotojos Gretos Zvolinskienės, panašių pavyzdžių - dešimtys, o visos Lietuvos mastu - šimtai. Ir kaip to nebus, jei prasiskolinusieji puikiai žino, ką turi daryti, kad prie jų niekas neprikibtų, dar tiksliau - kaip mulkinti valstybę. Skolininkai niekada savo vardu neįsigis jokio turto (sužinos antstolis ir areštuos!), neskubės įsidarbinti (kam dirbti, jei dalį uždarbio teks pakloti skolai padengti), o jei ir turės kokių pajamų (kuo beveik neabejojama, juk reikia ir pavalgyti, ir apsirengti), apie jas šiukštu niekam neprasitars. Taigi skola valstybei, anot Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos, gali augti nors iki begalybės - skolininkui tas pat.
G. Zvolinskienės teigimu, nėra normalu, kai teismas priteisia alimentus, nors puikiai žinoma, kad nei tų alimentų, nei susikaupusios skolos niekada niekas nepadengs. Dar nedėkingesnė situacija esą susidaro tais atvejais, kai tėvų apleisti vaikeliai patenka į šeimas ar šeimynas. Už globotinius pašalpas iš valstybės gaunantys tokių šeimų (šeimynų) atstovai, nors seniai praradę viltis, kad padėtis kada nors pasikeis į gerąją pusę, į Socialinės rūpybos skyrių privalo reguliariai pristatinėti pažymas apie tai, jog iš globojamų vaikelių tėvų negauna nė lito alimentų, nes tik esant tokioms pažymoms valstybė moka pašalpą už globotinį. Gaištamas brangus laikas, kainuoja kelionė, už pažymų išdavimą irgi reikia mokėti... Deja, tokia tvarka.
Anot G. Zvolinskienės, apie šias ir kitas įstatymo spragas Vaiko teisių apsaugos tarnybų ir socialinės rūpybos skyrių darbuotojai yra daug diskutavę, tačiau viskas kalbomis ir baigėsi. Iki šiol niekas nesiėmė iniciatyvos pasiūlyti tiek globėjams, tiek valstybei labai reikalingas (ir naudingas!) įstatymo pataisas.
Baudžiamoji atsakomybė - tik už piktybinį vengimą
Jei nuteistasis nevykdo skirtų įpareigojimų, teismas kitu sprendimu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą gali pakeisti, ir nepaklusnusis pilietis atsidurs už grotų. Kodėl tokia tvarka netaikoma nemokantiesiems alimentų valstybei už vaikų išlaikymą?
Anot Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos G. Zvolinskienės, baudžiamoji atsakomybė už alimentų nemokėjimą įstatymo yra numatyta, tačiau tik tiems asmenims, kurie alimentų nemoka piktybiškai. O tą "piktybiškumą" yra be galo sunku įrodyti. Sakysime, ir tėvas, ir motina niekur nedirba, yra registruoti Darbo biržoje, tačiau dėl kvalifikacijos stokos abiem vis nepasiūloma darbo vieta. Kaip tokiu atveju įrodyti, kad jie alimentų nemoka piktybiškai, kad sąmoningai vengia darbo? Galų gale nereikia ir registracijos biržoje - sutuoktiniai teisme prisiekinės "visomis jėgomis" ieškantys, kur prasimanyti pajamų, neva kad galėtų padengti įsiskolinimą valstybei, ir kaip tokius jų žodžius paneigsi, kaip įrodysi, kad tai - tik "muilo burbulai"? O "sargo", sekančio tokių piliečių "darbo paieškas", girdi, irgi nepastatysi.
Anot pašnekovės, būtų teisingiau, jei neturintiesiems jokių pajamų, taigi laikinai neišgalintiesiems mokėti alimentus valstybei už vaikų išlaikymą būtų skiriamos kitokio pobūdžio bausmės, padengiančios bent dalį įsiskolinimo. Pavyzdžiui, privalomi (be atlygio) aplinkos tvarkymo ar panašūs darbai seniūnijų teritorijose, pagalbiniai darbai vaikų, senelių globos namuose ar invalidų pensionatuose, galų gale - areštas, kurio metu irgi būtų privalu atlikti kokius nors visuomenei naudingus darbus. Deja, to įstatymas nenumato. Na, nebent kažką panašaus įpareigotų baudžiamąją bylą dėl piktybinio alimentų nemokėjimo nagrinėjęs ir teisiamųjų kaltę pripažinęs teismas. Tačiau apie tokius teismo skirtus įpareigojimus girdėti kol kas irgi neteko.
Tiesa, anksčiau teises į vaikus prarasdavusiems tėvams buvo dar geriau. Sakysime, jei asocialių tėvų turtinę padėtį gerai žinanti Vaiko teisių apsaugos tarnyba nusprendė, kad asocialūs tėvai niekada neturės galimybės mokėti alimentus valstybei už būrio vaikelių išlaikymą, teismo net nebūdavo prašoma, kad priteistų alimentus. Pastaraisiais metais tokios praktikos atsisakyta. Kaip minėjo Biržų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyresnioji specialistė Kristina Patbarotkina, nepaisant to, kad tėvystės teises laikinai prarandantys tėvai - pliki basi, vis tiek prašoma teismo iš jų priteisti alimentus. Nors ir simbolinius, kelių dešimčių litų dydžio. Kad ramia sąžine vaikus pragėrę tėvai neatsipalaiduotų, nepamirštų savo prigimtinių pareigų (jei nenori ar nesugebi vaikus auginti ir auklėti pats, už tai privalai bent kiek mokėti tiems, kurie tai daro). Kita vertus, anot pašnekovės, maža kas gyvenime gali atsitikti: o gal nevykėliai tėvai kada nors turto paveldės, gal sulauks palikimo? O gal - nors ir mažai tikėtina - stos į doros kelią, susitvarkys, pradės dirbti... Galų gale - sulauks senatvės, gaus pensiją ar socialinę pašalpą, o tai irgi pajamos, iš kurių kiekvieną mėnesį galima išskaityti atitinkamą procentą per daugelį metų augusiam įsiskolinimui padengti.
Antstoliams iš alimentininkų - menkas biznis?
Ne iš vieno šalies rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo išgirdome nusistebėjimą dėl to, jog būtent šių tarnybų - valstybei atstovaujančių ieškovų - pareiga kartu su antstoliu pasirūpinti, kad iš alimentininkų būtų kuo greičiau išieškotas įsiskolinimas valstybei. Girdi, kuo čia dėtos Vaiko teisių apsaugos tarnybos - šios tik atstovaujančios teisme. Baigėsi teismas, vaikas perduotas globos institucijai, iš jo tėvų priteisti alimentai, ir jau esą antstolio reikalas pasirūpinti alimentų ar besikaupiančios skolos išieškojimu.
- Antstoliams iš asocialiai gyvenančių, turto neturinčių alimentininkų nėra jokio biznio, greičiausiai dėl to ir nenorima su tokiais nepelningais skolininkais terliotis, todėl ir siekiama šią nelengvą naštą krauti ant kitų pečių, - svarstė Vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojos. - Juk valstybė - ne koks įtūžęs kreditorius - nepareikalaus antstolio dirbti atsakingiau, nepagrasins pareigūno nerangumą apskųsiąs "aukščiau"...
Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos sakė nepamenančios atvejo, kad antstolis būtų kreipęsis į policiją ar prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo už piktybinį vengimą mokėti alimentus. Nesivarginama, girdi, greičiausiai dėl jau minėtų priežasčių - antstoliui iš to nebūtų jokios naudos...
Antstoliai - ne visagaliai
Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento vyriausioji specialistė Nijolė Tomaševičienė kategoriškai atmetė visus kaltinimus, mestus į antstolių daržą. Girdi, nežinia kodėl daug kas apie antstolius susidaręs klaidingą nuomonę, neva jie dirbantys aplaidžiai, gautas bylas skirstantys į pelningas ir nepelningas, ir panašiai. Anot ministerijos atstovės, grašio nevertos šnekos, jog gavęs vykdomąjį raštą nepatikusią (nepelningą) bylą antstolis gali "nukišti", pamiršti. To nėra ir negali būti, nes tai prieštarautų pareiginėms instrukcijoms, juolab kad antstolių veikla, Nijolės Tomaševičienės tvirtinimu, yra reguliariai tikrinama Teisingumo ministerijos atstovų, o gavus nusiskundimų, gali būti atliktas ir papildomas, neeilinis patikrinimas.
Antstolio pareiga - nedelsiant išsiaiškinti, kokia yra galimybė išieškoti įsiskolinimą. Ieškinį, kaip žinia, galima nukreipti į skolininko gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį ar kitokį turtą (pavyzdžiui, transporto priemones) arba lėšas, laikomas bankuose. Praktiškai visais atvejais skolininkas - alimentininkas - neturi jokio turto (ir ne toks esąs kvailas, kad savo vardu bet kokio turto įsigytų ateityje), tai į ką, girdi, antstolis nukreips įsiskolinimą? Ir kaip, girdi, tuomet galima tvirtinti, kad antstolis dirba aplaidžiai, tinkamai neatlieka savo pareigų?
Be to, anot Nijolės Tomaševičienės, įstatymas numato, jog ieškovas (šiuo atveju - valstybei atstovaujanti Vaiko teisių apsaugos tarnyba) irgi turi aktyviai dalyvauti išieškojimo procese. O kas, jei ne "kaip nuluptas" asocialias šeimas pažįstančios Vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojos, girdi, ir turėtų glaudžiai bendradarbiauti su antstoliu, teikti jam informaciją apie skolininkų turtinės padėties, gyvenamosios vietos pasikeitimus, darbą, pajamas ir t. t. Ne nuošalyje, anot ministerijos atstovės, turėtų likti ir mokesčius į valstybės biudžetą surenkanti Valstybinė mokesčių inspekcija.
Skolininkai vienoje vietoje neužsisėdi
Stabtelkime ties vienu opiu klausimėliu - skolininkų "migracija". Kaip žinia, asocialūs asmenys ypač mėgsta keisti gyvenamąją vietą, nes įsikūrę kitame rajone taip tarsi bando bent kuriam laikui užtušuoti savo prastą reputaciją. Polinkį "migruoti" turi ir pėdas bandantys sumėtyti valstybei prasiskolinę alimentininkai. Ar įmanoma juos sugaudyti, sukontroliuoti? Anot Teisingumo ministerijos specialistės Nijolės Tomaševičienės, tai vėlgi priklauso nuo to, kaip glaudžiai bendradarbiauja antstolis ir skolininkus gerai pažįstanti Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Lietuva esą nėra didelė šalis, ir jei minėtos institucijos dirba ranka rankon, skolininkų buvimo vietą įmanoma gana greitai nustatyti. Priešingu atveju antstolis turi kreiptis į atitinkamas institucijas, kad būtų paskelbta skolininko paieška.
Būtų sudėtingiau, jei skolininkas pradingtų užsienyje. Nors ir tai ne "pasaulio pabaiga"! "Akistata" žino atvejį, kai du mažus vaikelius pragėrusi vieniša motina, susiradusi rimtą draugą, į gerąją pusę ėmė keistis ir pati. Ji kartu su draugu išvažiavo į Angliją, ten gavo neblogą darbą, o dalį atlyginimo kas keli mėnesiai atsiųsdavo į Lietuvą, tvarkingai gyvenančiai giminaitei, kuri, kol pirmoji sugrįš į Lietuvą, atsiųstus pinigus banke laikė savo vardu.
Rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų apsukrumo ir atkaklumo dėka gudrutė motina buvo surasta net ir užsienyje. Ji gavo tarnybos laišką, įspėjantį apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę už piktybinį alimentų nemokėjimą. Iš gyvenimo duobės pamažu kylanti moteris, matyt, pabūgo teistumo (o gal ir prabudo sąžinė) - netrukus savanoriškai padengė skolą valstybei, pažadėjo ir toliau reguliariai mokėti alimentus. Ar tai nereiškia, jog, užuot "visus šunis korę" ant netobulų įstatymų, tarpusavyje nesusikalbantys skirtingų institucijų valdininkai dažnai pamiršta labai paprastą dalyką - sąžiningai, atsakingai ir principingai vykdyti užimamas pareigas...
